A. Lukašenka įsaką, kuriame numatoma supaprastinta įvažiavimo į Baltarusijos teritoriją tvarka, pasirašė sausio 9 d. Kaip teigiama šiame dokumente, turistai iš 39 Europos šalių (įskaitant visas Europos Sąjungos (ES) šalis nares), Brazilijos, Indonezijos, JAV, Japonijos ir kitų valstybių gali atvykti į Baltarusiją be vizos, jei jų lankymosi šioje šalyje trukmė neviršys penkių parų, rašo gazeta.ru.
„Dokumentas skirtas paskatinti verslininkus, turistus, privačius asmenis keliauti daugiau“, - rašoma A. Lukašenkos internetinėje svetainėje. Tiesa, naujoji supaprastinta tvarka nebus taikoma užsienio valstybių piliečiams, vykdantiems oficialias keliones, įskaitant diplomatinius ir tarnybinius vizitus. Naujos įvažiavimo į Baltarusijos teritoriją taisyklės įsigalioja nuo 2017 m. vasario mėn. Turistams tereikės pateikti galiojantį pasą ir medicininį draudimą, kurio suma turėtų būti ne mažesnė nei 10 tūkst. eurų, ir patvirtinti, kad turi pakankamai lėšų (apie 23,5 JAV dolerio (22,24 euro) parai).
A. Lukašenkos pranešime spaudai akcentuojama, kad nustatoma bevizio režimo tvarka netaikoma asmenims, į Baltarusiją atvykusiems lėktuvų reisais iš Rusijos ar ketinantiems skristi lėktuvu iš Rusijos. Kitaip tariant, keliaujantieji vykdami per Minską negalės patekti į Rusijos oro uostus neturėdami Rusijos vizos.
D. Peskovas tokį Baltarusijos sprendimą pavadino „absoliučiai vidiniu Baltarusijos reikalu“. Be to, jo teigimu, prieš publikuodamas įsaką Minskas su Rusijos atstovais surengė visas būtinas konsultacijas. „Egzistuoja būtent sąjunginės valstybės aspektas, bet esame tikri, kad buvo atsižvelgta į visus būtinus režimus priimant tokį sprendimą.
Priimant tokius sprendimus, savaime suprantama, procesas dėliojamas tokiu būdu, kad būtų išvengta tokio bevizio režimo projektavimo jau į mūsų sieną“, - D. Peskovo žodžius cituoja naujienų agentūra ITAR-TASS. Komentuodamas klausimą dėl galimo Minsko veiksmų derinimo su Maskva, D. Peskovas atsakė, kad šių dviejų šalių tarnybos koordinuoja veiksmus nuolat, daro tai kiekvieną dieną, įskaitant ir sąjunginės valstybės klausimus, taigi jokių abejonių kilti neturėtų.
2016 m. spalio mėn. Rusijos turizmo pramonės sąjungos atstovė spaudai Irina Tiurina pranešė apie užsienio piliečiams uždaromą Rusijos ir Baltarusijos pasienyje esantį patikros punktą „Krasnaja Gorka“. Tada vykusiame Rusijos kultūros ministerijos surengtame posėdyje, į kurį buvo pakviesti Rusijos užsienio reikalų ministerijos, Federalinės saugumo tarnybos (FST) pasienio tarnybos ir Transporto ministerijos atstovai, pasieniečiai pranešė, kad punktas „Krasnaja Gorka“ prie Smolensko skirtas vien tik keliaujantiems Rusijos ir Baltarusijos piliečiams, nes abi šios šalys priklauso Rusijos ir Baltarusijos sąjunginei valstybei, todėl tarp jų sienos nėra.
Draudimas kirsti Rusijos ir Baltarusijos sieną sukėlė Lenkijos pasipiktinimą, tačiau tada Rusijos pasieniečiai akcentavo sutartį dėl Rusijos ir Baltarusijos sąjunginės valstybės sukūrimo, kurioje nurodoma, kad išorinė sąjunginės valstybės siena – tai valstybių-dalyvių sienos su kitomis valstybėmis. Kalbant paprasčiau, išorinė Rusijos ir Baltarusijos sąjunginės valstybės siena driekiasi Baltarusijos pasieniu, o tarp dviejų šių šalių tarptautinių patikros punktų nėra.
Pigūs draugystės ištekliai
Vėstant A. Lukašenkos santykiams su Rusija gerėja Baltarusijos santykiai su ES. Europoje netgi ėmė švelnėti pozicija dėl A. Lukašenkos, kuris jau nebelaikomas paskutiniuoju Europos diktatoriumi.
Tiesa, kaip mano už strateginius vertinimus atsakingas Sergejus Utkinas iš Pasaulinės ekonomikos ir tarptautinių santykių instituto Maskvoje, kažin ar Baltarusija galėtų tikėtis atsakomųjų ES veiksmų. „Jokio tiesioginio atsakymo nebus. Tam, kad būtų sutarta dėl bevizio režimo su ES, būtina su jais daug dirbti pasų sistemos ir keitimosi informacija temomis. Kol šis darbas nėra atliktas, tikėtis malonės nėra pagrindo.“ – patikino jis.
Minskui beriami komplimentai dėl derybų proceso tarp Rusijos ir Ukrainos organizavimo. Pats A. Lukašenka, pranešęs apie sprendimą atšaukti vizų režimą, ES ir JAV pavadino strateginiais partneriais.
Baltarusija neslepia lūkesčių dėl galimybės pagerinti santykius su JAV po to, kai į Baltuosius rūmus įžengs išrinktasis JAV prezidentas Donaldas Trumpas. A. Lukašenkos jam skirtoje sveikinimo telegramoje teigiama, kad D. Trumpas, anot A. Lukašenkos, išjudino amerikiečių visuomenę, sugrąžindamas ją prie tikrosios demokratijos. Dar jis rašo, kad tikisi santykių su JAV normalizavimo tęsimo.
Įdomu pastebėti, kad D. Trumpo žentas Jaredas Kushneris, kuris dirbs uošvio administracijoje vyriausiuoju patarėju, turi sąsajų su Baltarusija: jo senelis kilęs iš Baltarusijos ir netgi kovojo partizanų gretose. Dauguma ekspertų savo ruožtu mano, kad santykių gerėjimo signalu galėtų tapti Baltųjų rūmų sprendimas skirti naują JAV ambasadorių Baltarusijoje.
Vis tik abejojama, ar Vašingtonas galėtų priimti tokį sprendimą. „Mažai tikėtina, kad šis klausimas galėtų šiuo metu atsidurti JAV administracijos prioritetų sąraše“, - įsitikinęs Sankt Peterburgo universiteto tarptautinių santykių postsovietinėje erdvėje katedros docentas Igoris Greckis.
Kažin ar būtų įmanoma šiuo metu Baltarusijos ir Rusijos santykius pavadinti idealiais. Maskva, remiantis žiniasklaidos pranešimais, planuoja mažinti į Baltarusiją tiekiamų gamtinių dujų kiekį 12 proc., nes šalims nepavyko susitarti dėl Minsko įsiskolinimų sureguliavimo. Gruodžio mėn. A. Lukašenka Kremliui įteikė simbolinę dovaną švenčių proga – demonstratyviai neatvyko į Sankt Peterburge vykusį Eurazijos ekonominės sąjungos viršūnių susitikimą.
Tada Baltarusijos žiniasklaidoje publikuoti tekstai apie Maskvos neva puoselėjamą norą pakeisti šalies vadovybę panaudojant jėgą, o į Baltarusijos karinę doktriną įtrauktas hibridinio karo punktas.
Vis tik I. Greckis linkęs priminti, kad Maskvos ir Minsko santykiai niekada nebuvo tobuli.
„Santykiai visada buvo grįsti tvirtu algoritmu: pigūs energijos ištekliai mainais į lojalumą. Kai tik pigūs ištekliai dingsta, nebelieka ir lojalumo.“ – samprotavo jis. Dar ekspertas pabrėžia, kad būtų sudėtinga įžvelgti nuoseklią Minsko strategiją dėl santykių su Rusija ir Vakarais, o Baltarusijos užsienio politika, jo manymu, grįsta taktiniais pasikeitimais, o tai reiškia, kad besikeičiančias oro sąlygas teks stebėti labai dažnai.