„Būsiu sąžiningas, Rusija padėjo šiuo klausimu“, - interviu „The New York Times“ liepos 14 d. sakė B. Obama. 

Be to, jis pateikė neįtikėtinai optimistišką komentarą teigdamas, kad jautėsi „padrąsintas“, kai prieš kelias savaites V. Putinas jį pakvietė aptarti krizės Sirijoje problemą, pabrėždamas, kad šiuo metu Sirijos režimo būklė suteikia galimybę rimtai spręsti šį klausimą, rašo CNN. 

Ką galėtų reikšti šis staigus B. Obamos optimizmo proveržis dėl Rusijos ir Sirijos?

Tai, kad šis pareiškimas pasirodė iš karto po to, kai buvo pasiektas susitarimas dėl Irano branduolinės programos, nėra sutapimas. Šis pareiškimas – tai dar vienas ženklas, liudijantis apie JAV prezidento B. Obamos administracijos požiūrį į susitarimą su Teheranu ne tik kaip į susitarimą dėl branduolinės programos, tačiau taip pat ir kaip į galimybę įvertinti galimas esmines geopolitines transformacijas. 

Liepos 15 d. surengtoje spaudos konferencijoje B. Obama teigė, kad pasiektas susitarimas su Iranu nereiškia, kad ši valstybė tapo Amerikos drauge, nes Iranas ir toliau remia terorizmą, o taip pat ir kitus didelį nerimą keliančius dalykus. Vis dėlto, anot jo, šis susitarimas pakeis pasaulį, nors nėra aišku, kokių pokyčių derėtų tikėtis konkrečiai. 

V. Putino Rusija neabejotinai priima sprendimus, atitinkančius tik jos pačios interesus. 

Rusija nori susigrąžinti pelningas ginklų tiekimo sutartis, kurioms pavojus iškilo dėl tarptautinių sankcijų. Be to, ji trokšta atnaujinti diplomatinius, ekonominius ir strateginius ryšius su Iranu. Derėtų pastebėti, kad Iranas ir Rusija remia Sirijos diktatorių Basharą al Assadą, kuris ne be pagrindo džiaugiasi ir pavadina pasiektą susitarimą su Iranu didžiule pergale. 

V.Putinas galimai tikisi naujos tvarkos tarptautinėje arenoje, vildamasis, kad B. Obama sutiks grįžti į „įtakos sferų“ laikus, kai Jungtinės Valstijos suteikdavo galimybę tam tikroms valstybėms daryti įtaką atitinkamuose regionuose. 

Pagal tokį scenarijų JAV suteiktų galimybę Rusijai dominuoti kaimyninėse valstybėse, pavyzdžiui, Ukrainoje, o taip pat ir kitose posovietinėse šalyse. Iranas savo ruožtu darytų tvarką savo regione – Libane, Irake, Sirijoje, Jemene ir pan. 

B. Obama neigia turintis tokių ketinimų. Nors abejotina, ar būtent toks ciniškas tikslas galėtų slypėti už susitarimo dėl Irano branduolinės programos, vis dėlto galutinis rezultatas gali būti iš dalies kaip tik toks. 

Panašu, kad susitarimas dėl Irano iš tikrųjų naudingas Rusijai. 

Liepos 15 d. B. Obama atsakė į jam pažertą kritiką patikindamas, kad pagrindiniai branduoliniai objektai bus stebimi 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę, tačiau jis kalbėjo apie elektronines stebėjimo priemones. 

B. Obama ne kartą yra sakęs, kad šis susitarimas susijęs tik su Irano branduoline programa ir neigė nuomones, kad jis siekia pertvarkų, pagal kurias JAV atitoltų nuo savo tradicinių partnerių ir priartėtų prie Irano ar bent jau siektų labiau subalansuotų santykių su šia šalimi. Ši perspektyva kelia ganėtinai didelį nerimą JAV sąjungininkėms Arabų pasaulyje. Šiuos pasvarstymus B. Obama itin griežtai neigia žadėdamas, kad JAV rems savo sąjungininkes, jei Iranas imtų kelti joms pavojų.
Vis dėlto nekyla jokių abejonių, kad derantis dėl susitarimo su Iranu B. Obama vertino kur kas daugiau nei vien Irano branduolinę programą. 

Derėdamasis B. Obama mąstė apie visus Artimuosius Rytus, o ne tik apie Iraną.
Akivaizdu, kad jis tikisi, kad šio susitarimo poveikis bus kur kas didesnis. Interviu 2014 m. gruodžio mėn. B. Obama kalbėjo apie Irano dalyvavimo tarptautinėje bendruomenėje perspektyvas ir galimybę šiai šaliai tapti atsakinga žaidėja. „Irane slypi neįtikėtinai daug talentų, resursų ir išmanymo, taigi šis regionas galėtų tapti itin sėkminga regionine galia“, - neabejojo jis. 

Irano kaip galimos itin sėkmingos regioninės galios klausimas labai neramina daugelį šios valstybės kaimynių. 

Naujame tobulesniame B. Obamos įsivaizduojamame pasaulyje Iranas neabejotinai nebebūtų didžiausiu visame pasaulyje terorizmo rėmėju, koks yra šiuo metu, ir taptų stabilumo ir gėrio garantu Artimuosiuose Rytuose. Teoriškai tai galėtų būti įmanoma, nes pagal naująjį susitarimą dabartinio šios šalies valdymo režimo pozicijos turėtų nusilpti, o galbūt net galėtų būti išrinkta visiškai nauja valdžia. 

Gali būti, kad B. Obama mano, kad šis susitarimas garantuos naują, labiau subalansuotą Irano santvarką ir ši šalis taps konstruktyvia tarptautinės bendruomenės nare, kurioje taip pat dalyvaus bendradarbiauti linkusi ir taikiai nusiteikusi Rusija, kuri taip pat būtų pasirengusi paisyti nustatytų taisyklių ir prisidėti prie įtampos visame pasaulyje mažinimo. 

Niekas negali pasakyti, ar Iranas iš tiesų galėtų tapti nuosaikesnis, tačiau tai atrodo mažai tikėtina. Kur kas labiau tikėtina, kad režimas ne silpnės, o kaip tik stiprės, o tai reikštų dar didesnių neramumų atsiradimą ir katastrofiškus padarinius visuose Artimuosiuose Rytuose. 

Visi puikiai mato, kad Teheranas sugebėjo elgtis netinkamai net ir nepaisant tarptautinės bendruomenės taikomų sankcijų. Prieš mėnesį JAV Valstybes departamento paruoštoje ataskaitoje dėl terorizmo Iranas minimas per 70 kartų. Ataskaitoje teigiama, kad šioje šalyje veikia šimtai teroristinių organizacijų, vykdančių nusikalstamą veiklą visame pasaulyje. Iranas tiekė ginklų B. al Assado režimui šimtus tūkstančių gyvybių nusinešusiame kare. Maža to, Irano teroristinių organizacijų nariai pastaraisiais metais sulaikyti vykdę teroristinę veiklą Afrikoje, Azijoje, Pietų Amerikoje ir Europoje

Iraną vis dar kontroliuoja griežta ideologija paremtas revoliucinis režimas, kurio pagrindinis tikslas – skleisti Irano islamistinės revoliucijos idėjas. Dabar šis režimas tikrai nėra slopstantis, jis tik stiprėja. 

Galbūt V. Putinas mano, kad atėjo laikas aptarti įtakos sferų klausimą. Galbūt jis mano, kad dabar puikus metas imtis derybų dėl Sirijos, nes susitarimas dėl Irano suteikia naują progą B. al Assadui.
Dar gali būti, kad šis diplomatinis laimėjimas atveria naują pasaulinės harmonijos ir bendradarbiavimo puslapį. Bet kuriuo atveju B. Obama mums visiems suteikė viltį, taigi laukia įdomūs pokyčių kupini laikai.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (1044)