Nauji metai – naujos sankcijos
Irano ir JAV santykiai pastaruoju metu nuolat prastėja. Tai susiję su prieštaravimais, kylančiais tarp šalių dėl Irano branduolinės programos. Iranas galėtų pabandyti blokuoti Ormūzo sąsiaurį minomis, tačiau jis pats naudojasi šiuo jūrų keliu tiekdamas naftą pasaulio rinkoms.
JAV prezidentas Barakas Obama pirmąją šių metų dieną pasirašė svarbų šalies gynybos įstatymą, pagal kurį bus pritaikytos naujos griežtos sankcijos Iranui – įmonės, bendradarbiaujančios su Irano centriniu banku, bus atskirtos nuo JAV finansų sistemos.
Vis dėlto B.Obama pabrėžė, kad jam kyla abejonių dėl įstatymo nuostatų, apibrėžiančių elgesį su įtariamais užsienio teroristais. „Faktas, kad aš apskritai remiu šį įstatymą, dar nereiškia, kad besąlygiškai sutinku su viskuo, kas jame išdėstyta“, – teigė jis.
Tuo tarpu Kinija kritikuoja JAV paskelbtas naujas sankcijas Iranui. Pekinas yra prieš tik vienos šalies sankcijas kitai šaliai, Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovo teigimu. Nacionalinė teisė esą neturi būti svarbiau už tarptautinę teisę.
Bijo ir Europa
Sunerimusios ne tik Jungtinės Valstijos, bet ir Europa. Prancūzijos užsienio reikalų ministras Alenas Žiupė pareiškė, kad šalis įsitikinusi, jog Iranas kuria branduolinius ginklus ir turėtų sulaukti griežtesnių sankcijų iš Senojo žemyno.
Prancūzijos užsienio reikalų ministras ragino ES valstybes pasekti JAV pavyzdžiu. A.Žiupė teigė, kad prezidentas Nikolia Sarkozi jau pasiūlė griežtą priemonę – įšaldyti Irano centrinio banko lėšas bei pradėti embargą Irano naftai. Prancūzijos užsienio reikalų ministras teigė: „Norime, kad Europa iki sausio 30 d. parodytų ryžtą ir imtųsi panašių veiksmų.“
Antradienį pranešta, kad Irano piniginė valiuta rialas smarkiai atpigo. JAV doleris antradienį siekė apie 17,2 tūkst. rialų. O dar praėjusių metų gruodį JAV doleris buvo vos 10,5 tūkst. rialų.
Toks staigus dolerio kurso kilimas siejamas su sankcijomis, kurias sausio 1 d. pasirašė JAV prezidentas. Tačiau Irano valdžia neigia tiesioginį ryšį tarp naujų sankcijų ir valiutų kursų šalyje. Kaip pareiškė šalies užsienio reikalų ministerijos spaudos sekretorius Raminas Mehmanparastas, šių priemonių taikymo padariniai pasireikš tik po kelių mėnesių. Teheranas tvirtina, kad branduolinė programa skirta elektros gamybai, kurios reikia norint patenkinti augančius šalies poreikius.
Pasak politologų, Iranas gali pasinaudoti smunkančiu rialo kursu, nes tada šalies eksportas tampa konkurencingesnis. Tačiau nukenčia piliečiai, kurių pragyvenimo lygis, nusilpus valiutai, krinta. Perkamiausių produktų kainos pastaruosius mėnesius išaugo 40 proc. Tokią aukštą infliaciją paskatino izoliacija nuo viso likusio pasaulio, kurią išprovokavo Irano vadovo Mahmudo Ahmadinedžado ekonominė ir užsienio politika.
Į embargą reaguoja ramiai
Derybos dėl Irano branduolinės programos nevyksta beveik metus. ES diplomatijos vadovė Ketrin Ešton jau spalį pasiūlė atnaujinti jas. Gruodžio pabaigoje Irano derybininkas S.Džalilis pareiškė esąs tam pasirengęs.
Iranas paprašė ES nustatyti derybų dėl prieštaringai vertinamos jo branduolinės programos datą. Kaip teigė R.Mehmanparastas, K.Ešton turi pasiūlyti naujų derybų su grupe „5+1“ datą ir laiką. Kai tik paaiškės pokalbių laikas ir vieta, vyriausiasis Irano derybininkas Saidas Džalilis esą pareikš „savo poziciją“. Grupę „5+1“ sudaro penkios veto teisę turinčios Jungtinių Tautų (JT) narės – JAV, Didžioji Britanija, Prancūzija, Rusija ir Kinija, taip pat Vokietija.
Dar neprasidėjus deryboms ES valstybių vyriausybės susitarė, kad uždraus naftos importą iš Irano, bet dar nenusprendė, kada pradėti taikyti embargą. Tai trečiadienį pranešė ES diplomatai. Dėl šio susitarimo išaugo naftos kaina. ES valstybių narių atstovai buvo susitikę gruodžio pabaigoje ir susitarė uždrausti Irano naftos importą. Anksčiau Graikija prieštaravo šiam sumanymui, bet galiausiai sutiko.
Tačiau Iranas, atrodo, ramiai reaguoja į gresiantį naftos embargą. „Iranas visada pasirengęs tokioms priešiškoms akcijoms“, – per televiziją transliuotoje spaudos konferencijoje, kurioje dalyvavo ir kolega iš Turkijos Ahmetas Davutoglu, pareiškė užsienio reikalų ministras Ali Akbaras Salehis. Jis pridūrė, kad Teheranas „jokiu būdu nėra sunerimęs“. Šaliai esą ne vieną dešimtmetį pavyko atlaikyti Vakarų sankcijas, „ir mums tai pavyks ir šįkart“.
Ar pavyks Vakarams pažaboti Teheraną, pamatysime turbūt negreitai. Įvairios sankcijos šiai šaliai nuolat taikomos jau nuo 2006-ųjų, tačiau iš esmės niekas nepasikeitė: Iranas toliau plėtoja branduolinę gamybą, o pratybos Ormūzo sąsiauryje parodė, kad nesibijoma ir karinio konflikto.