Ši sukaktis Bagdade minima be didelių iškilmių: ankstesnę dieną per sprogdinimus ir ginkluotų užpuolikų atakas sostinėje žuvo 52 žmonės, kai kurie ministrai paskelbė kabineto boikotą, o pareigūnai atidėjo provincijų valdžios rinkimus.

Tuo tarpu Vašingtone JAV prezidentas Barackas Obama paskelbė santūrų pranešimą, kuriame pareiškė pagarbą savo šalies pajėgų "aukai", tačiau beveik neužsiminė apie Irako žmones, tik žadėjo palaikymą per tą konfliktą sužeistiems amerikiečiams veteranams.

Irako pareigūnai nepaskelbė jokių trečiadienį vyksiančių ceremonijų, kuriose būtų minimos invazijos 10-osios metinės. Labiau tikėtina, kad kokie nors renginiai vyks balandžio 9-ąją, minint Bagdado užėmimo metines.

Prieš invazijos metines smarkiai suintensyvėjo smurtas: kaip rodo naujienų agentūros AFP statistika, pagrįsta saugumo ir medicinos pareigūnų pareiškimais, praeitą savaitę Irake žuvo 116 žmonių, o daugiausiai gyvybių nusinešė antradienį surengtos atakos.

Ta diena buvo kruviniausia Irake per pastaruosius šešis mėnesius: per mažiausiai 20 sproginimų ir kelis susišaudymus žuvo 52 žmonės, o daugiau nei 170 buvo sužeisti. Šios atakos atspindėjo žiaurius neramumus, kurie iki šiol yra šalies rykštė.

Prieš dešimtmetį pradėtos invazijos dingstis buvo siekis sunaikinti Irako diktatoriaus Saddamo Husseino esą turėtų masinio naikinimo ginklų atsargas, kurios taip ir nebuvo surastos.

Tačiau šio daugelį visuomenių supriešinusio karo pagrindiniu tikslu greitai tapo Irako pavertimas Vakarų šalių sąjungininku nestabiliame regione.

Pats karas buvo gana trumpas: invazija prasidėjo 2003-ųjų kovo 20 dieną, Bagdadas buvo užimtas po kelių savaičių, o tuometis JAV prezidentas savo liūdnai pagarsėjusioje kalboje gegužės 1-ąją paskelbė, kad ši misija jau įvykdyta. Tačiau jos padariniai buvo audringi ir kruvini.

Didžiojoje Britanijoje įsikūrusios nevyriausybinės organizacijos "Iraq Body Count" ir tyrėjų medicinos žurnale "The Lancet" paskelbtuose atskiruose pranešimuose nurodoma, kad dešimtmetį besitęsiantis kraujo liejimas nusinešė jau daugiau nei 112 tūkst. civilių gyvybių.

Daugiausiai aukų pareikalavo laikotarpis 2006-2007 metais, kai kas mėnesį žūdavo tūkstančiai žmonių. Padėtį pradėta daugiau ar mažiau kontroliuoti nuo 2008-ųjų, kai staigus JAV kontingento "antplūdis" sutapo su sunitų genčių ginkluotų grupuočių sprendimu prisidėti prie JAV pajėgų.

Tačiau politinis susitaikymas, kuri buvo strateginis karių antplūdžio tikslas, niekada nebuvo pasiektas.

Daugelis svarbių problemų liko neišspręstos - pradedant teritoriniais ginčais šiaurėje, baigiant klausimais, kaip turėtų būti dalijamos didžiulės pajamos už šalies parduodamus energetikos išteklius. tuo tarpu premjeras Nuri al Maliki surėmė ragus su buvusiais vyriausybės partneriais, o šie ginčai vyko praktiškai nepaliaujamai ištisus mėnesius.

Antradienį įtakingas šiitų dvasininkas Moqtada al Sadras sustabdė savo bloko dalyvavimą Irako nacionalinės vienybės kabineto posėdžiuose, atsakydamas į N.al Maliki sprendimą apskųsti teismui kai kuriuos parlamento sprendimus.

Tai reiškia, jog penki ministrai, ištikimi sadristų judėjimui, nedalyvaus savaitiniuose vyriausybės posėdžiuose iki atskiro pranešimo.

Tuo tarpu pareigūnai paskelbė, kad balandžio 20-ąją turėję vykti provincijų valdžios rinkimai, kurie bus pirmi rinkimai Irake per pastaruosius trejus metus, bus atidėti Anbaro ir Ninevijos provincijose, argumentuojant, kad tuose regionuose kyla problemų dėl saugumo, o kai kuriuos kandidatus grasinta nužudyti.