„Nors ir skaičiuojama pagal moderniausius standartus, tai gali būti padaryta neteisingai arba visiškai netinkamai. Dažnai būna, jog skaičiuojama ir jungtys tikrinamos daugybę kartų, bet, matyt, svarbiausias dalykas šiuose skaičiavimuose tai, jog nėra silpniausios jungties. O ji pamatoma ne dažnai, net ir kilus pavojui“, - teigė F. Kaljas.
Pastatas turi būti sukonstruotas kaip škuna, kad būtų galima numatyti, jog struktūrai išsikreipus, ji nesugrius kaip domino.
„BBC video rodo, kad centras buvo kaip žiurkių spąstai – jei jūs, kur eilė, ten ir mirsite, neturėsite, kur pabėgti, - palygino F. Kaljas. - Varžtai lūžo be jokio perspėjimo“.
„Faktas, kad konstrukcijoje yra daug plieno, nereiškia, kad ji tinkamai sukurta ir gali būti naudojama kaip jėgos rezervas“, - teigė T. Kaljas.
Pasak F. Kaljas, prekybos centro Latvijoje dizainas buvo trapus ir paprasčiausiai pavojingas, - stogo jungtys buvop prastos, ir neatlaikė apkrovos. Pažymėtina, kad plieninės santvaros tvirtinimai nebuvo pakankamai sujungti su plieno sijomis – varžtų skaičius buvo nepakankamas ir jie patys galėjo būti netinkami.
Ekspertas pastebi, kad nuotraukose matyti, jog lubų griuvimą paskatino didelis svoris, kurio neatlaikė varžtai.
Pasak eksperto, varžtų vieta jungtyse nebuvo techniškai pagrįsta, nes kiekvieno varžto pajėgos nebuvo subalansuotos. Kai kurių varžtų buvimas buvo apskritai beprasmis, nes jie nieko negalėjo atlaikyti.
„Taigi, mes galime pasakyti, kad „Maximos“ sugriuvimą lėmė netinkamai sukurtos dalys ir klaidingos jungtys. Naudojami varžtai nebuvo tinkami plieninėms jungtims“, - sakė Kaljas.
