Pasak laikraščio, manoma, kad tarp šių perbėgėlių yra ir Kjong Vonha, laikomas stalinistinės Šiaurės Korėjos branduolinės programos tėvu.
Laikraštis rašo, kad vienas JAV reziduojantis teisininkas kreipėsi į buvusį Nauru - apie 11 tūkst. gyventojų turinčios Ramiojo vandenyno šalies - prezidentą Rene Harrisą (Renė Harisą), kuriam pasiūlė apmokėti Nauru ambasadų, neva turinčių padėti plėsti prekybinius ryšius su JAV ir Kinija, įkūrimą Vašingtone ir Pekine.
Tačiau tikroji Pekine įkurtos Nauru ambasados paskirtis buvo "padėti pabėgti labai svarbiems žmonėms", rašo laikraštis, cituodamas R.Harrisą.
Laikraštis taip pat pacitavo buvusį Nauru finansų ministrą Kinzą Clodumarą (Kinzą Klodumarą), kuris teigė, jog apie operaciją "Žebenkštis" ("Operation Weasel") jam buvo pranešta spalio mėnesį, kai jis kartu su Nauru delegacija lankėsi Vašingtone.
"Ketinome (Šiaurės Korėjos) branduolinės programos mokslininkus ir jų šeimas iš vieno ūkio Kinijoje pervežti Nauru konsulo automobiliu į ambasadą", - pasakojo K.Clodumaras.
Pabėgėliams sėkmingai išvykus iš Kinijos, kelios valstybės sutiko jiems suteikti galimybę pasinaudoti jomis vienam mėnesiui kaip tranzito šalimis, rašo dienraštis, kuris rėmėsi "konfidencialiais dokumentais ir interviu su pagrindiniais šios operacijos dalyviais Vašingtone, Ramiojo vandenyno regione ir Šiaurės Azijoje".
Vis dėlto publikacijos pabaigoje teigiama, jog pergabenant perbėgėlius į saugią teritoriją Nauru diplomatine priedanga taip ir nebuvo pasinaudota.
Operacijai, kuri jau baigta, vadovavo amerikiečiai ir Naujosios Zelandijos pareigūnai, veikę be tiesioginės savo vyriausybių žinios, teigiama "The Weekend Australian" publikacijoje.
Manoma, jog prie šio plano įgyvendinimo prisidėjo Jungtinės Valstijos, Nauru, Naujoji Zelandija, Vanuatu, Tailandas, Filipinai ir Ispanija.