„Igoris Girkinas, dar žinomas kaip Strelkovas, iki rugpjūčio mėn. vidurio vadovavęs prorusiškiems separatistams Ukrainoje ir nuo to laiko paslaptingai dingęs, rugsėjo 11 d. pasirodė Rusijoje. Tačiau jo šalininkams skirtą spaudos konferenciją ignoravo Rusijos televizijos kanalai, nors keletą mėnesių iš jo buvo daromas herojus. Jis pirmą kartą ėmė kalbėti apie savo ištikimybę Vladimirui Putinui ir pasižadėjo nuo šiol užsiimti Rusijos opozicija, pavadindamas ją „penktąja kolona“, – rašo straipsnio autorius E. Grynszpanas.
„Kremliaus kontroliuojamų televizijos kanalų tylėjimas, be jokios abejonės, reiškia, kad Igoris Strelkovas yra nepatogus valdžiai, tikėtina, kad dėl savo pernelyg didelio populiarumo“, - rašo autorius.
Iki šių metų balandžio mėn. įvykusio Slovjansko miesto šturmo, kuris baigėsi šio miesto užėmimu, I. Girkino niekas nežinojo.
Praeityje šis asmuo rašė straipsnius į „dešiniuosius“ leidinius, šlovino monarchiją, stačiatikybę ir nacionalizmą. Jis dalyvavo karinėse operacijose Padniestrėje, Bosnijoje bei Čečėnijoje ir atliko vaidmenį užimant Krymą.
Būdamas Donbase pulkininkas I. Strelkovas ne kartą smerkė Rusijos karinės pagalbos nesuteikimą, tiksliau, buvo įsitikinęs, kad ši pagalba yra nepakankama.
Maskvą pradėjo erzinti šis separatistų lyderis, kuris darėsi vis mažiau suvaldomas. Viename iš liepos mėn. Ukrainos specialiųjų tarnybų perimtų pokalbių Rusijos parlamentaras maldavo tuometinio taip vadinamosios Donecko liaudies respublikos „premjero“ Aleksandro Borodajaus įtikinti I. Strelkovą išreikšti lojalumą V. Putinui – vieninteliam ir neginčijamam „rusiškojo pasaulio“ lyderiui.
Buvo pasakyta, kad tuo atveju, jei šių pareiškimų nebus, pagalbos skyrimas bus nutrauktas. I. Strelkovas į šį prašymą neatsižvelgė. Tada įtakingas konservatyvių pažiūrų politikas apkaltino I. Strelkovą, kad šis palikęs Slovjanską pasitraukė į Donecką.
Buvo skirtas kitas vadas, tačiau kovinė operacija buvo nesėkminga. Rugpjūčio mėn. pradžioje pasigirdo kalbų, kad Maskva rengiasi likviduoti I. Strelkovą. Jis nustotojo rodytis viešumoje, o kai kurie šaltiniai teigė, kad jis yra sužeistas.
„Po kelių dienų Rusijos kariams be skiriamųjų ženklų vykdant puolimą situacija buvo pakreipta į kitą pusę. Ukrainos kariams teko bėgti, o rugsėjo 5 d. Minske buvo sutarta dėl paliaubų. Akivaizdu, kad V. Putinas neketina padovanoti pergalės I. Strelkovui“, - rašo E. Grynszpanas.
I. Strelkovas savo ruožtu mėgina ir vėl grįžti į aktyvią veiklą. Rugpjūčio 28 d. jis buvo pastebėtas filosofo Aleksandro Dugino, milijardieriaus Konstantino Malofejevo ir įtakingo politiko Sergejaus Rudovo kompanijoje Valaamo vienuolyne.
„Tai – V. Putino dvasinio tėvo archimandrito Tichono rezidencija. Atrodo, jis atlieka tarpininko vaidmenį tarp šių dviejų vyrų. Būtent jis paprašė I. Strelkovo viešai pripažinti V. Putino valdžią. Rodydamas nuolankumą I. Strelkovas nusilenkė, tačiau jo likimas vis dar neaiškus. Visiems puikiai žinoma Kremliaus vadovo savybė ilgai nepamiršti nusižengimų, o metams bėgant jis vis mažiau linkęs susitaikyti su konkurentais“, - rašoma straipsnyje.