Sužeistas vyras gulėjo lyg negyvas tol, kol į jį pašvietė ryškios žiniasklaidos kamerų šviesos. Tik tada jis iškėlė krauju pasruvusias rankas ir pasidavė – bent jau kol kas jis gyvas, rašo „The Washington Post“.

Filipinų prezidentu Rodrigo Duterte’as tapo birželio mėn. Jis pažadėjo karą ir karas iš tikrųjų vyksta.

Kaip teigiama Filipinų policijos suvestinėse, vos per tris mėnesius mirė per 3300 asmenų, iš kurių 1239 nušauti per policijos vykdytus reidus, o 2150 žuvo nuo nežinomų užpuolikų rankos. Į šias suvestines pateko prekyba narkotikais įtariami, juos vartoję asmenys ir tie, kuriuos policijos pareigūnai klaidingai tokiais laikė. Dar tarp šių nelaimėlių atsidūrė ir mažiausiai du 4 ir 5 metų vaikai, žuvę nuo kitiems asmenims skirtų kulkų.

Mirusiųjų kūnai paskubomis pašalinami iš įvykio vietų arba tiesiog numetami į griovius, prie kurių atsiranda kartotinės lentelės su užrašu „narkotikų prekeivis“, lyg vien toks užrašas galėtų tapti neginčijamu įrodymu.

Europos Sąjunga (ES), Jungtinių Tautų Organizacija (JTO) ir Jungtinės Valstijos ragina nutraukti smurtą, tačiau kol kas jokių rezultatų nematyti. Kai šį klausimą iškėlė JAV prezidentas Barackas Obama, R. Duterte’as ėmė kalbėti apie kolonializmą ir panaudojo žargoninį terminą, kuris daugiau ar mažiau reiškia kalės vaiką.

 Rodrigo Duterte

Vietos kritikų gyvenimas dar kartesnis. Leila de Lima, Filipinų senato narė, šią vasarą inicijavusi tyrimą dėl neteisėtų žudynių, pašalinta iš senato žmogaus teisių komiteto pirmininkės posto. Tokius veiksmus žmogaus teisių gynimo organizacija „Human Rights Watch” pavadino bailiu mėginimu išvengti atsakomybės. Neilgai trukus moteris viešai apkaltinta ryšiais su savo vairuotoju, kyšių ėmimu iš narkotikų prekybos vadeivų, nutekinti jos asmeniniai kontaktiniai duomenys. Nužudymų liudininkais tapę asmenys tyli, nes bijo pats tapti taikiniais.

R. Duterte’as savo ruožtu neigia valstybės palaikomus nusikaltimus vadindamas šiuos nutikimus Filipinų policijos pareigūnų naudojamomis savigynos priemonėmis, būtinomis visuomenės gerovei užtikrinti. Vis dėlto išgyvenusiųjų liudijimai, tarp kurių ir dėl laimingo atsitiktinumo likęs gyvas F. Santiago, - tikrų tikriausi smurtavimo patvirtinimai, kurio paskatinimu tapo raginimas žudyti ir pažadas, kad jokių pasekmių nebus.

F. Santiago savo istorija pasidalino iš ligoninės lovos, kurią saugojo policijos pareigūnai. Jis nusprendė prabilti, nes viešumą vertino ne kaip pavojų, o kaip saugumo garantą. „Galime pasitikėti tik žiniasklaidos atsaku į visa tai“, - tikino nukentėjusiojo motina Ligaya Santiago.

Atviras kvietimas žudyti

Kai prezidentas leidžia teisėsaugos pareigūnams žudyti, o jis tai daro, faktus patikrinti būna sunku. Kadangi gyvų liudininkų labai mažai, tenka kliautis policijos ataskaitomis.

Filipinų prezidento karas su narkotikais

Kiekvieną naktį Filipinų policijos pajėgos rengia narkotikų reidus, po kurių rytais pasirodo pranešimų apie ginkluotas kovas, kuriose nušaunami su narkotikų prekyba neva susiję asmenys. Dažniausiai pranešama apie aptiktus 38 kalibro ginklus ir metamfetaminą. Keista, tačiau nepaistant neva vykusių aršių grumtynių policijos pareigūnai per reidus nenukenčia.

Vienoje iš tokių suvestinių atsidūrė ir F. Santiago, tik jam pasisekė išgyventi. Policijos ataskaitoje – ne kartą girdėta „pasakaitė“ apie nukautus narkotikų prekeivius. F. Santiago ir kitas įtariamasis patraukė pareigūnų dėmesį ir neva ėmė į teisėsaugininkus šaudyti.

Tuomet policija paleido atsakomuosius šūvius, antras įtariamasis mirė vietoje, o F. Santiago buvo sužeistas. Vėliau praneša apie susidūrimo vietoje rastus 38 ir 22 kalibro šaunamuosius ginklus, tris metamfetamino maišelius ir neva skubiai į ligoninę išgabentą sužeistąjį.

F. Santiago įvykių versija kitokia. Jo teigimu, rugsėjo 12 d. apie vidurdienį neuniformuotas pirkėju apsimetęs pareigūnas nusivedė jį į antrą vietos policijos nuovados aukštą, kur jis buvo priverstas prisipažinti įvykdęs su prekyba narkotikais susijusius nusikaltimus. Jo teigimu, po vidurnakčio jis ir kitas asmuo, kuris vėliau buvo nušautas, buvo nuvežti į tamsią gatvę ir ten į juos buvo šaudyta. Nors buvo labai karšta, jam buvo nurodyta vilktis juodą švarką. F. Santiago patikino apsimetęs negyvu, tada policijos pareigūnai šalia jo padėjo ginklą nė nepatikrinę pulso.

Filipinų prezidento karas su narkotikais

Vaizdo stebėjimo kameros užfiksavo F. Santiago einantį link policijos nuovados šiek tiek po vidurdienio, jis vilkėjo baltus marškinėlius trumpomis rankovėmis, o štai nuotraukose, darytose incidento vietoje, jis užfiksuotas jau vilkintis juodą švarką.

Manilos policijos nuovados viršininkas Joelis Coronelis patikino, kad F. Santiago buvo pagrindinis sekamų asmenų, susijusių su narkotikų prekyba, sąrašo taikinys, tačiau policijos ataskaitoje šis faktas nėra nurodomas. Už įtariamųjų identifikavimą F. Santiago gyvenamajame rajone atsakinga pareigūnė Celia Nepomuceno patvirtino, kad šio asmens įtariamųjų sąraše niekada nėra buvę. Vis dėlto šių akivaizdžių neatitikimų nepakako tam, kad jis išvengtų perdavimo iš ligoninės policijos globon, nors būtent policijos pareigūnai į jį ir paleido šūvius.

Teisininkė Carolyn Mercado iš „Asia Foundation“ biuro Maniloje patikino, kad tokie atvejai jai nekelia jokios nuostabos. „R. Duterte’as pasako policijai: jei nužudysite, aš jus apsaugosiu, – tikino ji. – Prezidento pritarimas tapo atviru visiems skirtu kvietimu tiesiog žudyti.“