Savo pasipiktinimą Vokietijos akademikas išreiškė nacionalinio dienraščio „Die Welt“ naujienų portale.
„Šešios dešimtys garsių vokiečių – nuo buvusio prezidento Romano Herzogo iki režisieriaus Wimo Wenderso – įspėja politikos ir žiniasklaidos sluoksnius dėl Rusijos juodinimo. Šis keistas kreipimasis apverčia faktus aukštyn kojomis“, – rašo welt.de straipsnio autorius, istorikas ir Rytų Europos klausimų ekspertas K. Schloegelis.
Pateikiame eksperto komentarą:
Atvirame laiške be daugybės banalių frazių, kurioms būdinga savybė būti tikra tiesa, yra ir tikrai stebinančių dalykų. Štai pirmas sakinys skamba „Niekas nenori karo“, lyg karas dar nevyktų. Tačiau jis jau vyksta. Rusijos kariuomenė užėmė Krymą – tai patvirtino vyriausiasis kariuomenės vadas, apdovanotas už tai iš anksto jam paruoštu ordinu. Ignoruojant tarptautines teisės normas Ukrainos teritorijoje veikia Rusijos kariuomenė su rusiškais ginklais, jos kariai atvyksta ir išvyksta, duoda interviu Maskvos televizijos stotims ir vaikšto į Valstybės Dūmą. Jų pavardės yra žinomos.
Kreipimesi kalbama apie „Ukrainos krizę“, nors kalba eina apie nepaskelbtą Rusijos karą prieš Ukrainą. Akivaizdu, kad kreipimosi autoriai laikosi nuomonės, kad tai, kas Ukrainoje kariauja, yra „interpretavimo klausimas“. Apskritai, Ukraina čia tarsi tarp kitko, lyg tai būtų valstybė, kurios istoriją turėtų nulemti vokiečiai. Nes kreipimosi tekste, kaip tai būna dažniausiai, kalbama apie Rusiją ir vokiečius bei jų santykius su rusais. Banalybė po banalybės.
Kas nori Rusiją išstumti iš Europos? Nėra tokių, kurie didžiąją Rusiją galėtų iš Europos išstumti. Pasirūpinti rusų saugumo poreikiais? Nuo kada kitų tautų saugumo poreikius leidžiama apibrėžti kitiems, šiuo atveju, kaip kartą jau buvo, – vokiečiams? Dar kartą vokiečiai – „Europos centras“ – leidžia sau pretenduoti į ypatingą vaidmenį.
Vėl kalba eina apie „kaimynę Rusiją“ – kaip Europos žemėlapis turėtų atrodyti galvose tų, kurie po tokiu kreipimusi deda parašus? Negrabiai skamba tvirtinimas – greičiausiai garbingi pasirašiusieji dėl per didelio užimtumo iš skubos neatkreipė į tai dėmesio – kad Rusija nuo Vienos kongreso aktyviai dalyvauja Europos valstybių pasaulio formavime. Tai buvo kur kas seniau, ką žino ir didesni diletantai, girdėję bent apie Petrą Didįjį.
Negana to, minima Šventoji sąjunga (Šventąją sąjungą 1815 m. sudarė Austrija, Prūsija ir Rusija – DELFI past.), kuri įtvirtino Lenkijos padalijimą, lėmė lenkų sukilimų numalšinimą, – tai nedera su dėl dialogo susirūpinusiu tonu.
Tekste taip pat ignoruojamas Molotovo-Ribbentropo paktas – esminė jo paliestų tautų patirtis, tai, kas padėjo pagrindą Antrajam pasauliniam karui – visa tai tiesiog nustumiama į šoną. Ir tai daroma šiemet – kai minimos 75-osios pakto pasirašymo metinės!
Tačiau teksto autoriai ne tik savo nuožiūra daug dėmesio skiria vokiečių ir rusų santykių istorijai, bet ir dalija patarimus, kuriuos galima atmesti kaip pakankamai įžūlius. Kalbama apie tariamai Vokietijos žiniasklaidoje kultivuojamą priešo įvaizdžio kūrimą, nors visi žino, kad kažin ar yra kita visuomenė, kuri daugiau už vokiečius po karo nuveikė, kad būtų atsikratyta giliai įsišaknijusių stereotipų apie rusus.
Rusų kičas ir sentimentalios klišės
Žiniasklaidai ne tik grūmojama pirštu, bet ir raginama nustoti „demonizuoti tautas“. Kas tai yra, jei ne mėginimas paveikti žurnalistų darbą, įvaryti jiems kompleksus ir išbandyti spaudimą.
Bet tai tikra tiesa: nuo rusiško kičo ir sentimentalių klišių niekas nėra apsaugotas – nei ponas Mtthias Platzeckas (Vokietijos parlamentaras, buvęs socialdemokratų partijos SPD vadovas), kuris norėtų, kad būtų pripažinta Krymo aneksija, ir kuris savo ypatingą artumą rusų kultūrai grindžia savo ankstesniu bendravimu su rusų kariais; nei radikalių kairiųjų partijos Die Linke parlamentarė, kurios supratimas apie rusišką kultūrą susiformavo jos mokyklinės ekskursijos į Maskvą metu – ten ji metro matė keleivius, kurie skaitė Tolstojų.
„Kalba eina ne apie Putiną“, rašoma kreipimesi – tai tiesa, bet neteisinga. Būtent jis yra tas, kuris virtuoziškai eskaluoja savo dominavimą. Jam galima netgi žiūrimiausiu laiku per televiziją vokiečių auditorijai meluoti apie „etninius valymus Ukrainoje“. Praėjusią savaitę iš jo lūpų vokiečiai sužinojo, kad Krymas visada buvo Rusijos dvasinis ir sakralinis centras.
Užslėptas priešiškumas ir savikliova
Ką galima pasakyti apie tolimesnio dialogo poreikį? Niekas taip nesirūpino jo palaikymu, kaip kantriais telefoniniais pokalbiais pagarsėjusi Vokietijos kanclerė Angela Merkel. Tai yra manifestas (nors atvirai ir neišsakomas, nes tam reikia tikros drąsos), kad „Vakarai“ kalti dėl krizės.
Tai yra žaidimas su užslėptu priešiškumu, o ypač perdėtu savo jėgų ir galimybių vertinimu – kaip kartą jau buvo su perdėta saviverte, kuri devintame dešimtmetyje susiejo Perestroiką su Reagano politika. Rusija yra per didelė, per daug užsispyrusi, nesileidžia būti kieno nors šantažuojama ir eina savu keliu, o ne taip, kaip jai sakoma, nesvarbu, linkint gero ar blogo.
Kreipimesi bandoma įteigti, kad Vokietijos vyriausybė padarė ne viską, kas buvo jos galioje, kad būtų išvengta eskalavimo grėsmės. Galima tik viltis, kad ne visi, kurie pasirašė šį nemalonų dokumentą, žino, kas jame parašyta. Būtų dar geriau, jeigu „Ukrainos krizės“ išsprendimu susirūpinę asmenys bent kartą iš tikro apsidairytų Ukrainoje.“
Sukritikuotą atvirą laišką pasirašiusiųjų sąrašas:
Mario Adorfas, aktorius
Robertas Antretteris, buvęs ilgametis Bundestago parlamentaras, socialdemokratas (SPD)
Prof. Dr. Wilfriedas Bergmannas, Alma Mater Europaea viceprezidentas
Luitpoldas Prinz von Bayern, kilmingas verslininkas (Königliche Holding und Lizenz KG)
Achimas von Borries, režisierius ir scenaristas
Klausas Maria Brandaueris, aktorius ir režisierius
Dr. Eckhardas Cordesas, pirmininkas vokiško verslo interesais besirūpinančios organizacijos Ost-Ausschuss der Deutschen Wirtschaft
Prof. Dr. Herta Däubler-Gmelin, buvusi teisingumo ministrė, socialdemokratė (SPD)
Eberhardas Diepgenas, buvęs Berlyno meras, konservatorius (CDU)
Dr. Klausas von Dohnanyi, buvęs Hamburgo meras, socialdemokratas (SPD)
Alexanderis van Dülmenas, valdybos narys A-Company Filmed Entertainment AG
Stefanas Dürras, valdybos narys Ekosem-Agrar GmbH
Dr. Erhardas Eppleris, buvęs vystymosi ir bendradarbiavimo ministras, socialdemokratas (SPD)
Prof. Dr. Heino Falcke, buvęs klebonas
Prof. Hansas-Joachimas Frey, Semper Opernball Dresden komisijos vadovas
Anselmas Grünas, benediktinų dvasininkas
Sibylle Havemann, Rytų Vokietijos disidento Roberto Havemanno dukra
Dr. Romanas Herzogas, buvęs Vokietijos prezidentas, konservatorius (CDU)
Christophas Heinas, rašytojas
Dr. h.c. Burkhardas Hirschas, buvęs Bundestago vicepirmininkas, liberalas (FDP)
Volkeris Hörneris, akademikas
Josefas Jacobis, ūkininkas
Dr. Sigmundas Jähnas, buvęs astronautas
Uli Jörges, žurnalo Stern žurnalistas
Prof. Dr. Dr. h.c. Margot Käßmann, dvasininkė, buvusi Vokietijos evangelikų bažnyčios tarybos pirmininkė ir vyskupė
Dr. Andrea von Knoop, Maskvoje dirbanti lobistė
Prof. Dr. Gabriele Krone-Schmalz, buvusi visuomeninio transliuotojo ARD korespondentė Maskvoje
Friedrichas Küppersbuschas, žurnalistas
Vera Gräfin von Lehndorff, menininkė
Irina Liebmann, rašytoja
Dr. h.c. Lothar de Maizière, buvęs pirmasis ir tuo pačiu paskutinis demokratiškai išrinktos valdžios Rytų Vokietijoje premjeras, konservatorius (CDU)
Stephanas Märki, Berno teatro vadovas
Prof. Dr. Klausas Mangoldas, vadovasMangold Consulting GmbH
Reinhardas und Hella Mey, dainininkai
Ruth Misselwitz, evangelikų pastorė
Klausas Prömpersas, žurnalistas
Prof. Dr. Konradas Raiseris, teologas, evangelikas
Jimas Rakete, fotografas
Gerhardas Reinas, žurnalistas
Michaelis Röskau, buvęs aukšto rango valstybės tarnautojas
Eugenas Ruge, rašytojas
Dr. h.c. Otto Schily, buvęs vidaus reikalų ministras , socialdemokratas (SPD)
Dr. h.c. Friedrichas Schorlemmeris, teologas, evangelikas, žmogaus teisių gynėjas
Georgas Schrammas, kabaretistas
Gerhardas Schröderis, buvęs Vokietijos kancleris, socialdemokratas (SPD)
Philippas von Schulthessas, aktorius
Ingo Schulze, rašytojas
Hanna Schygulla, aktorė ir dainininkė
Dr. Dieteris Spöri, buvęs ūkio ministras, socialdemokratas (SPD)
Prof. Dr. Fulbertas Steffensky, teologas, katalikas
Dr. Wolf-D. Stelzneris, vadovauja tyrimo ir kultūros institutui WDS-Institut für Analysen in Kulturen mbH)
Dr. Manfredas Stolpe, buvęs susisiekimo ministras, socialdemokratas (SPD)
Dr. Ernstas-Jörgas von Studnitzas, buvęs Vokietijos ambasadorius Rusijoje, vienas iš Vokietijos-Rusijos forumo vadovų
Prof. Dr. Waltheris Stützle, buvęs aukštas krašto apsaugos ministerijos pareigūnas, socialdemokratas (SPD)
Prof. Dr. Christianas R. Supthutas, buvęs stambių įmonių vadovas
Prof. Dr. h.c. Horstas Teltschikas, buvęs Vyriausybės patarėjas saugumo ir užsienio politikos klausimais, konservatorius (CDU)
Andresas Veielis, režisierius
Dr. Hansas-Jochenas Vogelis, buvęs teisingumo ministras, socialdemokratas (SPD)
Dr. Antje Vollmer, buvusi Bundestago vicepirmininkė, žalioji (Bündnis 90/Die Grünen)
Bärbel Wartenberg-Potter, buvusi Liubeko vyskupė
Dr. Ernstas Ulrichas von Weizsäckeris, mokslininkas
Wimas Wendersas, režisierius
Hansas-Eckardtas Wenzelis, dainininkas
Gerhardas Wolfas, rašytojas ir leidėjas