Gruzija žino, kaip Ukrainai gintis nuo V. Putino

Ukrainai iš visų jėgų priešinantis Rusijos invazijai, Kijevą puikiai supranta ir užjaučia ne viena valstybė. Gruzija pati 2008 metais išgyveno tą patį košmarą. Ir Ukrainai gali duoti ne vieną vertingą patarimą, „The Daily Beast“ rašo Eli Lake‘as.

Įsivaizduokite, jog esate buvusi Sovietų Sąjungos respublika, kurią ką tik teritoriniu klausimu skaudžiai nuskriaudė Maskva. Gruzija žino, ką tokiu atveju daryti, ir noriai siūlo pagalbą panašaus likimo aukoms.

Bent jau tokios nuomonės laikosi Gruzijos gynybos ministras Irakli Alasania. Per interviu „The Daily Beast“ jis pareiškė, jog jau susisiekė su Ukrainos gynybos ministerijos vadovu ir pasiūlė pagalbą bei patarimų. Gruzijos gynybos ministerija neseniai atliko nuodugnų tyrimą, kurio metu geriausi specialistai aiškinosi, ką daryti ir ko jokiais būdais nedaryti, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nusprendžia į šalį pasiųsti šalies karių ir specialiųjų pajėgų dalinių.

Štai keli Gruzijos patarimai Ukrainai: ieškokite šnipų, stebėkite įtartinas nevyriausybines organizacijas, kuriomis iš tikrųjų naudojasi Maskva, prašykite Vakarų pagalbos apsaugant komunikacijos kanalus, o tuo atveju, jeigu Rusija nuspręs prisijungti daugiau teritorijų, pasirūpinti, kad jos nebūtų atskirtos humanitariniu, ekonominiu ir kultūriniu aspektais – tai gali būti labai naudingas sprendimas, padėsiantis oficialiajai Kijevo valdžiai pasirūpinti bent dalimi Krymo gyventojų poreikių.

„Galiu pasidalinti keliomis išmoktomis pamokomis“, - teigia I. Alasania. Gruzijos gynybos ministerija visai neseniai užbaigė 70 puslapių ataskaitą, kurioje pateikiami tikslūs nurodymai, kaip parengti šalies karines pajėgas, efektyviai rinktis kontržvalgybos taikinius ir elgtis diplomatiniame fronte tuo atveju, jeigu Rusija pasiims dalį šalies teritorijos. Ministras viliasi, jog šie patarimai gali padėti dabartinei Ukrainos valdžiai atlaikyti dabartinę krizę, šalį apėmusią kovą Rusijai savavališkai prisijungus Krymą.

Kaip teigia I. Alasania, pagrindinė taisyklė – „daugiau kliautis diplomatiniais“, o ne kariniais šaltiniais. Gruzijos gynybos ministras pažymi, jog nei vienos buvusios Sovietų Sąjungos šalies kariuomenė nėra pajėgi atlaikyti plataus masto Rusijos karinių pajėgų invaziją. O kaip dėl Rusijos provokacijų ir sabotažo? Pastaruosius atpažinti ir neutralizuoti vilties yra, sako ministras.

Nors yra ir esminių skirtumų, krizė Ukrainoje turi svarbių panašumų į 2008 metais vykusį kelių dienų Rusijos ir Gruzijos karinį konfliktą. Likus keliems metams iki 2008 metų konflikto, JAV ambasadorius Tbilisyje, tiksliai įvardijo kelis Rusijos žvalgybos organizuojamų provokacijų pavyzdžius – konkrečiai kalbėta ir apie kampanijas Abchazijoje bei Pietų Osetijoje. Tačiau deramas dėmesys į ambasadoriaus žodžius atkreiptas nebuvo.

Vakarų žvalgybos tarnybos nustatė, jog Rusijos žvalgyba ir specialiųjų operacijų pareigūnai Rytų Ukrainoje kursto neramumus.

Anot Gruzijos gynybos ministro, jis jau du kartus bendravo su dabartiniu Ukrainos gynybos ministru, taip pat planuojama Ukrainos gynybos ministerijai pristatyti minėtąją ataskaitą ir pasiūlyti pagalbą.

„Jeigu Ukrainai pavyks per šią krizę atsilaikyti, tai bus puikus įkvepiantis pavyzdys visoms regiono, besiribojančio su Rusija, šalims. Nesėkmės atveju tai reikš NATO pralaimėjimą. O tie, kurie nori būti NATO dalimi, liks Rusijos sabotažo įkaitais“, - teigia I. Alasania.

Anot Gruzijos gynybos ministro, šalies patirtis gali įkvėpti Ukrainą imtis naujos kontržvalgybinės kampanijos, nukreiptos prieš diversantus iš Rusijos.

„Šiuo metu jie neturi nieko, ką būtų galima vadinti kontržvalgyba“, - pažymi ministras ir pabrėžia, jog Ukrainos saugumo tarnybos iki vasario dar buvo Rusijos partnerės. Nors I. Alasania šia tema į ilgas diskusijas ir nesileidžia, sako, jog Rusijos žvalgybos veiklos įrodymų Ukrainoje nestinga – pavyzdžiui, separatistinių nevyriausybinių organizacijų, kurios akivaizdžiai susijusios su valdžios atstovais, gausa.

I.Alasania taip pat pabrėžė šalies kariuomenėje ir saugumo tarnybose dirbančių Rusijos slaptųjų agentų demaskavimo svarbą – svarbiausia jų veiklą pastebėti kuo anksčiau. Priešingu atveju jiems gali pavykti įgyvendinti provokacijų, panašių į tas, kurios 2008 metais suklaidino tuometinį Gruzijos prezidentą Michailą Saakašvilį ir paruošė dirvą kariniam susirėmimui, kuris ir tapo Rusijos invazijos pretekstu.

M. Saakašvilio valdžios sprendimas sulaikyti tariamus šnipus sulaukė nuožmios 2012 metais išrinktos valdžios kritikos (M. Saakašvilis prezidento postą užleido 2013 metais). Tačiau, I.Alasanios teigimu, iš tikrųjų minėtieji šnipai kėlė realią grėsmę, nors per 2011 metais vykusią rinkimų kampaniją jo paties partija teigė, jog asmenys sulaikyti dėl sufabrikuotų kaltinimų.

Anot I. Alasanios, daugiausia dėmesio reikia skirti šnipų paieškoms kariuomenės viduje. Gruzijos gynybos ministras įsitikinęs: aukščiausius postus karinėse pajėgose turi užimti tik jauni provakarietiškų pažiūrų kariškiai. Ukrainos kariai, mokęsi Rusijoje, I.Alasanios teigimu, turėtų būtų laikomi kuo įmanoma nuošaliau svarbių sprendimų.

Dabar Ukrainos karinėms pajėgoms neabejotinai reikalinga bet kokia pagalba. Kaip rašė „The Daily Beast“, šalyje šiuo metu vykdoma kovos su separatistais kampanija iš esmės nepasiteisino – būta atvejų, kai taikiniais per klaidą pasirinkti taikūs žmonės, o ne ginkluoti separatistai.

Ukrainos kariuomenei taip pat verkiant trūksta patikimų komunikacijos priemonių. Remiantis JAV žvalgybos pateiktais vertinimais, Kijevui būtina apsaugoti karinių pajėgų tarpusavio komunikacijos šaltinius, nes dabartinius Rusijos specialistams perprasti itin paprasta.

I.Alasanios teigimu, Gruzija per 2008 metų karinį konfliktą su Rusija taip pat pasitikėjo koduotu mobiliuoju ryšiu. Tačiau tokia strategija akivaizdžiai nepasiteisino – kartais vietos kariams nurodymus duodavę ir kariuomenės vadovybei nepriklausantys asmenys.

Gruzijos gynybos ministras sako, jog Gruzija Ukrainai siūlo pasinaudoti diplomatinės strategijos Abchazijoje ir Pietų Osetijoje – dviejų Gruzijos provincijų, po šiai dienai kontroliuojamų Rusijos – metodais. I. Alasania pateikia pavyzdį: Ukraina turėtų būti pasirengusi tam, jog Rusija ims mažesnių valstybių prašyti pripažinti Krymą Rusijos dalimi.

Tokiam prašymui savo laiku pakluso Nikaragva, pripažinusi Abchazijos ir Pietų Osetijos nepriklausomybę. Gruzija pagalbos kreipėsi į sąjungininkus Vakaruose, kurie užkirto kelią precedento plitimui. Šis sprendimas pasiteisino. Galbūt vieną dieną tokią problemą teks spręsti ir Ukrainai, samprotauja Gruzijos gynybos ministras, bet ji jau žinos, ką reikia daryti.