Londono verslo savaitraštis ECONOMIST mano, kad retos B.al-Assado kalbos tapo gana nuspėjamos. Savo kalboje dėl Sirijos problemų jis apkaltino teroristus, kuriuos palaiko Vakarai. Jis visiškai ignoravo dabartinę padėtį Sirijoje, nepasidavė raginimams pasitraukti. Net nebuvo panašu, kad jo galia ir įtaka silpsta. Vietoj to, jis susikoncentravo į terorizmo smerkimą ir opozicijos kriminalizavimą (kriminaliniai elementai sudaro tik mažą sukilėlių dalį). Kinija ir Rusija buvo išskirtos dėl savo paramos, tačiau dėl B.al-Assado nepaklusnumo šioms šalims vis sunkiau palaikyti jo interesus tarptautinėse organizacijose. Tyliojoje diplomatijoje pasigirdo ir Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo, ir „Hezbollah“ vadovo Hassano Nasrallaho komentarai apie įmanomą politinį sprendimą. Tačiau savo kalboje B.al-Assadas paniekino JTO pasiuntinio Lakhdaro Brahimi tarptautinio tarpininkavimo misiją.
Opozicija atsisako derėtis dėl politinio sprendimo, kol B.al-Assadas nepasitrauks. Abi pusės vis dar bando nugalėti ginklais, tuo tarpu JTO nuo pilietinio karo pradžios jau suskaičiavo per 60 tūkst. žuvusiųjų.
Iškreipta Sirijos režimo optika
Vašingtono dienraštis WASHINGTON POST rašo, kad pirmadienį JTO generalinis sekretorius Ban Ki-moonas išreiškė nusivylimą dėl Sirijos prezidento atsisakymo eiti tarptautinės bendruomenės jam nubrėžtu taikos keliu. JTO toliau tikisi vadovauti taikos misijai ir stengtis surengti nepriklausomus JTO prižiūrimus rinkimus. Tuo metu Sirijos karinės pajėgos toliau atakavo sukilėlius Alepo mieste. Olandijos kariuomenė pirmadienį išsiuntė „Patriot“ raketas į Turkiją. Olandų baterijos bus paruoštos naudoti sausio pabaigoje. Dar dvi JAV ir Vokietijos baterijos yra dislokuotos kitose pietų Turkijos teritorijose.
Nepriklausomas Malmės dienraštis SYDSVENSKAN teigia, kad Sirijos režimui patogiau matyti konfliktą tarp Sirijos ir kitų šalių, jos priešių nei priešpriešą tarp valdžios ir opozicijos. Vienas iš tokių priešų yra Sirijos opozicijos aljansas, kurį pripažino ES ir JAV. Tuo metu nemažai spekuliuojama faktu, kad Rusija išsiuntė karinius laivus į Viduržemio jūrą neva tam, kad iš Sirijos galėtų evakuoti savo piliečius. Akivaizdu, kad Rusija savo planus laiko paslaptyje ir neigia, kad jos laivai pasirodė Sirijos pajūrio mieste Tartuse. Tad kol B.al-Assadas tik kalba, aplink jo šalį dislokuojamos karinės pajėgos. Tai, ką daro NATO, yra aišku ir būtina. Tai, ką daro Rusija, yra neaišku ir kelia nerimą. Tačiau kad ir kas nutiktų Sirijoje, pasaulis turi būti pasiruošęs įsikišti.
Diktatorius eis iki galo
Konservatyvių pažiūrų Milano dienraštis CORRIERE DELLA SERA komentuoja, kad B.al-Assadas nori suskaldyti opoziciją ir įbauginti savo piliečius. Yra daug žmonių, kurie nemyli B.al-Assado, tačiau kai kurių sukilėlių grupių, o ypač džihadistų išsišokimai, ypatingai nugąsdino neutraliuosius. Dabartis yra siaubinga, bet ateitis gali būti dar baisesnė. B.al-Assadas deda visas savo viltis į karo tąsą ir tikisi, kad jį laimės, nes tarptautinė diplomatija nepasitiki Sirijos opozicija ir jos vis besikeičiančia darbotvarke. Tebesitęsiantis pilietinis karas grasina Sirijos vienybei ir didina pavojų, kad šalis nugrims į „Somalio pelkę“.
Kairiųjų liberalių pažiūrų Liublianos dienraštis DNEVNIK rašo, kad B.al-Assadas savo „taikos iniciatyvai“ pasirinko didžiulius operos rūmus. Tai buvo tinkamai pasirinkta vieta tokiam teatrališkam pasirodymui, kuriame buvo nupiešta ateities vizija, iš tikrųjų visiškai nukreipta į praeitį. B.al-Assadas iš savo kišenių neištraukė taikos balandžių. Užsispyrusiai kartodamas savą įvykių interpretaciją, jis paskelbė, kad pilietinis karas bus tęsiamas iki jo karčios pabaigos. Naujieji metai sirams neatnešė jokių vilčių, tik pilietinio karo eskalavimo perspektyvą.
Liberalių pažiūrų Barselonos dienraščiui VANGUARDIA B.al-Assado kvietimas susidoroti su sukilėliais primena kritusių diktatorių Hosni Mubarako ir Muammaro al-Gaddafi paskutiniųjų dienų retoriką. Per visą Sirijos konfliktą B.al-Assadas elgėsi taip, lyg su Rusijos patarėjų parama kariautų su savo tauta. Jis visada buvo itin racionalus ir šaltakraujiškai apskaičiuojantis. Tačiau sekmadienį jis pirmą kartą parodė, kad galios vadžios slysta iš jo kruvinų rankų.
Arabų šalys B.al-Assado nepalaiko
Saudo Arabijos AL-WATAN rašo, kad B.al-Assado iniciatyva yra tik naujas bandymas duoti savo armijai daugiau laiko oponentų žudymui. B.al-Assadas ignoruoja savo šalies žmonių bei tarptautinės bendruomenės reikalavimus pasitraukti iš posto ir taikiu būdu perleisti valdžią. Atsakas į jo kalbą – pakartota tarptautinės visuomenės nuomonė, kad jis turi pasitraukti. Būtina laukti daugiau pagalbos iš taikos procesą koordinuojančių valstybių ir JTO.
Kataro anglų kalba leidžiamas dienraštis PENINSULA mano, kad B.al-Assadas pirmą kartą po kelių mėnesių pasirodė viešumoje ir pasiūlė taikos veiksmų planą, kuriame nebuvo absoliučiai nieko nauja. Tačiau ši kalba tikrai užpylė druskos ant žaizdos. Visas B.al-Assado beatodairiškumas ir arogancija tarptautinei visuomenei turėtų suveikti kaip žadintuvas. Nebėra tikslo bandyti įtikinti laikytis taikos susitarimų. Dabar laikas imtis intervencijos.
Jordanijos dienraštis AL-RA‘Y prognozuoja, kad JAV ir Europos lyderiai praris jauką. B.al-Assadas mano, kad tai jam suteiks galimybę išlošti daugiau laiko kovai prieš Sirijos pasipriešinimo jėgas ir beginklius civilius. Arba B.al-Assadas nežino, kas vyksta Sirijoje, arba jis bijo, kad laisvės vėjas sukels jo „vergus“ prieš jį patį. Jis pasirinko užsikimšti ausis ir neklausyti. Atrodo, kad B.al-Assadas atsisako pripažinti, kad jo šalyje vyksta revoliucija. Tai jis tiesiog vadina „kova prieš terorizmą“.
VATIKANO RADIJO svetainė perduoda popiežiaus Benedikto XVI žodžius 179 šalių ambasadoriams Vatikane, jo kreipimąsi dėl ugnies nutraukimo ir perspėjimą, kad nugalėtojų nebus, jeigu šis smurtinis konfliktas tęsis toliau. „Atnaujinu savo kreipimąsi dėl ugnies nutraukimo ir kaip įmanoma greitesnio konstruktyvaus dialogo siekiant nutraukti konfliktą, kuriame nebus nugalėtojų, tik nugalėtieji, jeigu jis tęsis, kuris nepaliks nieko, tik griuvėsių lauką“, – sakė pontifikas. Popiežius prašė ambasadorių perduoti žinią savo vyriausybėms, kad „būtų skubiai prieinama būtina pagalba dėl šios sunkios humanitarinės situacijos“.