Tarp Rusijos ir NATO kilusi įtampa skatina daugelį analitikų atidžiai analizuoti galimą konflikto scenarijų ir nagrinėti dabartinę Rusijos karinių pajėgų, ginkluotės ir techninių pasiekimų būklę. Anot JAV leidinio „The National Interest“, taip siekiama suvokti grėsmių, kurias gali sukurti Rusija, pobūdį.
© AFP/Scanpix

Rusijos kariniai manevrai, Krymo aneksija bei veiksmai Rytų Ukrainoje privertė daugelį analitikų Pentagone ir ne tik atidžiau tyrinėti Rusijos karinių pajėgų būklę, kuri daugelį metų, pasibaigus Šaltajam karui, buvo vertinama skeptiškai ar net pašaipiai.

Pirmoji analitikų prielaida yra vieninga: Rusija akivaizdžiai nori parodyti, kad ji geba tapti atsvara NATO aljansui.

Tačiau kai kurie Rusijos kariuomenės ir jos dabartinės būklės tyrinėtojai abejoja rusų galimybėmis sukurti realių problemų NATO ilgų ir didelio masto karinių veiksmų metu.

Kita vertus, Rusija siekis stiprinti savo pajėgumus daugelį ekspertų bei Pentagono analitikų verčia nerimauti dėl NATO pajėgų dislokavimo Rytų Europoje. JAV šiuo metu Europoje be esamų dviejų yra dislokavusi vieną papildomą brigadą, tačiau vis dar abejojama, kad tokių pajėgumų pakaks sulaikyti Rusiją nuo galimo įsiveržimo į Baltijos šalis.

Rusijai daromas ekonominis spaudimas taip pat nesustabdė spartaus jos karinių pajėgų modernizavimo proceso. Maskva didina savo karinį biudžetą, nepaisant to, kad jos karinės pajėgos gali atrodyti, kaip menkas Sovietų sąjungos laikais Europai siaubą kėlusios raudonosios armijos atspindys.

Grėsmingas NATO ir Rusijos karo scenarijus: kiek atsilaikytų Baltijos šalys?
© RIA/Scanpix

Šio buvusio Šaltojo karo metų milžino teritorija ir išorinės sienos gerokai sumažėjo, lyginant su devintuoju praėjusio amžiaus dešimtmečiu, tačiau Rusija stengiasi stiprinti savo pajėgumus, o didžiausią nerimą kelia dar tik kuriami ar jau gaminami naujos kartos ginkluotės bei technikos produktai.

Pavyzdžiui, pastaruoju metu Rusija ėmėsi smarkiai sustiprinti savo laivyno - tiek raketnešių, tiek atakos povandeninių bei sparnuotomis raketomis ginkluotų laivų galią. Nepaisant trikdžių, seni laivai modernizuojami, juose montuojama modernesnė įranga, be to, statomi nauji laivai.

Karinės oro pajėgos pagaliau sulaukia naujų ar modernizuotų naikintuvų - Su-35, Su-30. Ir jau ne vienetais, o didesniais kiekiais. Be to, stengiamasi kuo greičiau baigti naujos kartos slapaus naikintuvo T-50 bandymus. Milžinišku poligonu tapusioje Sirijoje Rusija išbando ir specialią šiuolaikinę ekipuotę sausumos pajėgų kariams.

Pavyzdžiui, modernią ekipuotę bei įrangą naudojantys Rusijos specialiųjų operacijų pajėgų kariai jau nedaug kuo skiriasi nuo elitinių Vakarų šalių dalinių, tiek savo parengimu, tiek taktika.

Analitinis centras „The National Interest“ neseniai paskelbė seriją pranešimų apie techninius Rusijos ginkluotės kūrėjų pasiekimus.

Juose kalbama apie naują priešpalydovinę ginkluotę, "Armata" sistemos tankus T-14, modernizuojamą priešlėktuvinę, priešraketinę gynybą, preliminarius šeštos kartos viršgarsinio bombonešio kūrimo planus ir daugelį kitų ambicingų sumanymų.

Pavyzdžiui, „The National Interest“ rašo, kad JAV dėl priešraketinės gynybos elementų kūrimo ir dislokavimo nuolat peikianti Rusija pati atliko kelis sėkmingus priešpalydovinės raketos „Nudol“ bandymus.

Grėsmingas NATO ir Rusijos karo scenarijus: kiek atsilaikytų Baltijos šalys?
© Twitter nuotr.

„Tai antras naujojo ginklo, gebančio sunaikinti kosmose esantį palydovą, bandymas. Akivaizdu, kad raketa buvo paleista iš Plesecko kosmodromo, esančio į šiaurę nuo Maskvos“, – nurodoma „The National Interest“ pranešime.

Ekspertų nuomone, priešlėktuvinės gynybos sistemos S-300 ir S-400 yra itin efektyvios, jeigu jos yra tinkamai aptarnaujamos ir modernizuojamos.
Be to, Rusija toliau tobulina šiuos pajėgumus ir išbando naują sistemą S-500, kuri esą gali naikinti už 600 km esančius taikinius - ne tik orlaivius, bet ir balistines, sparnuotąsias, netgi hipergarsines raketas.

Be to, leidinio redaktorius Dave'as Majumdaras rašė apie Rusijos desantininkų pajėgos planus suformuoti šešias tankų kuopas, naudosiančias modernizuotus tankus Т-72BZM. Per dvejus metus šios kuopos bus padidintos iki batalionų. Rusija taip pat kuria kovinę tankų paramos mašiną „Terminatorius-3“.

Iš pirmo žvilgsnio, Šaltojo karo metais Sovietų sąjungos karinis potencialas gerokai lenkia dabartinės Rusijos karinę galią ir netgi ją menkina.

Grėsmingas NATO ir Rusijos karo scenarijus: kiek atsilaikytų Baltijos šalys?
© Reuters/Scanpix

Pavyzdžiui anksčiau biudžetas sudarė beveik pusę visų šalies išlaidų. Šiandien išlaidos karybai sudaro gerokai mažesnę Rusijos biudžeto dalį. Nuo 2006 iki 2009 metų jis padidėjo dvigubai nuo 25 iki 50 mlrd. JAV dolerių, tačiau pastaraisiais dvejais metais krentant rublio kursui bei naftos kainoms, mažėjo ir gynybos biudžetas - realūs asignavimai gali siekti 42 mlrd. JAV dolerių.

O tai yra mažiau, nei skiria Indija ar Kinija, ką jau kalbėti apie JAV, kurios prezidentas siekia padidinti gynybos biudžetą daugiau nei 50 mlrd. dolerių.

Be to,lyginant su Šaltojo karo metais, sumenkusi ir Rusijos branduolinė galia - strateginės pajėgos prieš kelis dešimtmečius buvo maždaug penkis kartus didesnės nei dabar.

Rusijos karinėse pajėgose šiuo metu tarnauja apie 770 tūkst. karių ir karininkų, iš jų pusė tarnauja pagal sutartį. Rezerve Rusija laiko apie 2 mln. karių. Šaltojo karo metais kariuomenėje tarnavo nuo trijų iki keturių milijonų.

RAND karinės simuliacijos

Tad nors daugelis ekspertų teigia, kad NATO karine galia, ypač pranašumu ore ir technologijomis didelio masto karinių veiksmų metu nugalėtų Rusiją, daugelis mėgsta cituoti pernai atlikto nekomercinės organizacijos RAND tyrimo išvadas. Jose sakoma, kad NATO atsidurs itin sudėtingoje padėtyje, jeigu Rusija įsiverš į Baltijos šalis.

Esą organizacinė NATO karinių pajėgų struktūra Rytų Europoje nesuteiks galimybės duoti ryžtingą atkirtį Rusijos pajėgoms, jeigu Kremlius priims sprendimą staigiai įvesti dideles pajėgas į Lietuvą, Latviją ir Estiją.

Surengusi seriją karinių simuliacijų, kuriose „raudonieji“ (Rusijos kariuomenė) ir „mėlynieji“ (NATO pajėgos) kovojo pagal įvairius scenarijus Baltijos šalių „scenoje“, RAND savo ataskaitoje „Atgrasymo pajėgų stiprinimas rytiniame NATO flange“ pateikė išvadą, kad sėkmingai šio regiono gynybai NATO prireiks gerokai daugiau aviacijos ir sausumos pajėgų, nei yra dislokuota dabar.

RAND išvadose sakoma, kad, jeigu NATO Rytų Europai apginti nesukurs atgrasymo pajėgų, Rusija Baltijos šalis galėtų užimti per vos 60 valandų.

„Dabartinėje situacijoje NATO yra nepajėgi sėkmingai saugoti savo labiausiai neapsaugotų narių teritorijos. Įvairios karinės simuliacijos, kurias atliko kariniai ir civiliniai ekspertai, aiškiai parodė, kad Rusijai pakaktų 60 valandų atžygiuoti iki Talino ir Rygos. Po tokio greito pralaimėjimo NATO liktų labai mažai veikimo variantų“, – sakoma RAND tyrimo ataskaitoje.

Vis dėlto pabrėžiama, kad nesyk kritikuota RAND ataskaita rengta dar 2015 metais, remiantis tų ir net ankstesnių metų duomenimis. Nuo to laiko, anot kai kurių analitikų, įvyko nemažai pokyčių: NATO Baltijos šalyse jau dislokavo bataliono dydžio kovines grupes, po kuopą karių laiko JAV, be to, Lietuvoje dislokuota JAV karių įranga vienam batalionui, o Lenkijoje jau skleidžiama visa amerikiečių šarvuotoji brigada.

JAV tankai Vokietijos uoste Brėmerhafene
JAV tankai Vokietijos uoste Brėmerhafene
© Reuters/Scanpix

Baltijos šalys taip pat smarkiai padidino savo pajėgas bei gynybos biudžetus - pavyzdžiui, šauktinių kariuomenę atkūrusi Lietuva jau spėjo bent keliais tūkstančiais karių padidinti savo rezervą, įsigijo modernios ginkluotės ir atkūrė antrąją brigadą. Todėl RAND išvados 2017 metais jau nebūtų tikslios, mat remtųsi gerokai pasenusia informacija.

Tiesa, kitos RAND išvados galioja ir šiandien. Tyrimo autoriai ragina NATO kurti strategiją, kuri leistų regione greitai dislokuoti dideles atgrasomąsias pajėgas. JAV siūloma Europoje dislokuoti papildomas pajėgas - bent kelias šarvuotąsias brigadas.

Oro-antžeminės operacijos, kurias amerikiečiai ir jų sąjungininkai naudojo Šaltojo karo metais, numato aiškią stambių ir itin manevringų kovinių mechanizuotų sausumos pajėgų grupių ir šturmo aviacijos sinergiją. Kol kas Europoje jaučiamas ne tik sunkiosios technikos, bet ir aviacijos trūkumas, kurį bandoma kompensuoti nedideliais ar simboliniais orlaivių permetimais į Europą.

Būtent todėl RAND konstatavo, kad jeigu Rusija ryžtųsi avantiūrai prieš Baltijos šalis, šiuo metu NATO turėtų labai mažai veikimo variantų.

Tyrimo ataskaitoje aptariamas ir vienas iš galimų atsakomųjų veiksmų variantų ir nurodoma, kad prireiks labai daug laiko pasirengti ir surengti didelio masto kontrataką, kuri greičiausiai prives prie ilgų mūšių su daugybe aukų.

Vienas iš jų būtų didelio masto, tačiau rizikingas kontrpuolimas, kuriam Aljansas, nepaisant savo veiksmų per pastaruosius metus, vis ar nėra pasiruošęs.

Dar grėsmingesnis yra branduolinio ginklo panaudojimo scenarijus, tačiau neabejojama, kad NATO tiesiog subyrėtų, jei būtų pasirinktas kitas kelias - beviltiškas sutikimas su Baltijos šalių okupacija.

Tyrimo išvadose taip pat nurodomos konkrečios priemonės, būtinos siekiant sukurti patikimas ir efektyvias atgrasymo pajėgas.

Grėsmingas NATO ir Rusijos karo scenarijus: kiek atsilaikytų Baltijos šalys?
© veidas.lt nuotr. (E.Labanausko)

„Karinės simuliacijos rodo, kad septynių nuolatinės karinės parengties brigadų, įskaitant tris šarvuotąsias brigadas, palaikomas aviacijos, artilerijos sistemų užtektų, siekiant užkirsti kelią Baltijos šalių užgrobimui“, – sako tyrimo autoriai.

Karinių simuliacijų metu įvairius variantus išnagrinėję ekspertai priėjo prie išvados, kad be stambesnių gynybinių mechanizuotų pajėgų NATO pasipriešinimas būtų abejotinas.

„Amerikietiškuose daliniuose nėra artimojo nuotolio priešlėktuvinės gynybos priemonių, o kitose NATO pajėgose jų yra mažai.

Tai reiškia, kad priešiškų jėgų antpuolio atveju priešintųsi tik budinti aviacija, vykdanti kovinį patruliavimą. Ir ji būtų sunaikinta dėl priešo pranašumo ore. Karinės simuliacijos rezultatas rodo, kad „mėlynieji“ patirtų didelių nuostolių ir negalėtų surengti kontrpuolimo“, – sakoma RAND išvadose.

Tyrimo išvadose taip pat sakoma, kad papildomų brigadų dislokavimas yra brangi, bet būtina NATO priemonė. Trims visiškai naujoms prieštankinėms brigadoms JAV sausumos pajėgų sudėtyje suformuoti prireiks nemažų lėšų.

Tai gali kainuoti maždaug 13 mlrd. JAV dolerių, atsižvelgiant į kovinę techniką, artileriją, priešraketinės gynybos priemones bei paramos ir aprūpinimo padalinius. Tačiau didelė dalis šios technikos, įskaitant tankus „Abrams“ ir pėstininkų kovos mašinas „Bradley“, jau yra naudojama.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Orai: vasarišką kaitrą vėl vainikuos neramumai (2)

Antroje savaitės pusėje didžiojoje šalies dalyje orai bus karšti, tačiau jau pirmoje...

Pasiūlė, kaip susigrąžinti lietuvių Lenkijoje paliekamus milijonus (105)

Šį pavasarį Lenkijos centrinis statistikos biuras paskelbė, kad lietuviai apsipirkdami pas...

Lietuvio užfiksuoti vaizdai apie jo patirtis Šiaurės ir Pietų Korėjose užkariauja pasaulį: sunku sulaikyti ašaras (196)

Prieš metus DELFI publikuotas keliautojo Jokūbo Laukaičio sukurtas vaizdo reportažas apie...

R. Williamso koncertą perspjauti bus sunku: hitai ir fejerverkai gerbėjams sukėlė euforiją (287)

Trečiadienio vakarą Vilniaus Vingio parke - neeilinis renginys. Savo pasirodymą „The Heavy...

S. Skvernelis: socialdemokratų pasitraukimas nebūtų būtina sąlyga trauktis jų ministrams (24)

„Prognozuojant socialdemokratų tarybos sprendimą trauktis, galbūt frakcija Seime galėtų...

Nesitikėjo, kad gelbėti kačiukus bus taip sudėtinga (2)

Dar būdami 8 savaičių jaunikliais, katinas Astra ir keturi jo broliai buvo palikti dėžėje...

A. Kubilius prabilo apie spąstus, kurie gali sutrukdyti pasivyti ES pragyvenimo vidurkį (567)

Lietuvai pasivyti Europos Sąjungos (ES) pragyvenimo vidurkį gali sukliudyti vidutinių pajamų...

Lietuvos šešiolikmečiai liks be medalių – neperlipo Europos čempionato ketvirtfinalio barjero (55)

Europos jaunučių (iki 16 metų) vaikinų krepšinio čempionato ketvirtfinalyje trečiadienį...

JAV karo laivo įgulai atsirūgo vizitas Klaipėdoje: sekso vakarėlis baigėsi skandalu (199)

Dar vasario pradžioje į Klaipėdą draugiško vizito užsukęs JAV karo laivas „ USS Hue City...

Prasta vasara smogė ne tik Palangos verslininkams (25)

Lietinga vasara problemų pridarė ne tik nuomojantiems kambarius pajūryje. Paslaugas kaimo turizmo...