Austrijos vidaus reikalų ministrė Johanna Mikl-Leitner prieš išvykdama į neoficialų susitikimą Amsterdame sakė, kad, jei nepavyks apsaugotoji Graikijos pasienio, Šengeno zonos riba turės pasislinkti giliau į Centrinę Europą.
„Tai, kad Graikija negali apsaugoti savo sienų yra mitas, ji turi vieną didžiausių laivynų visoje Europoje“, – sakė ji.
Su J. Mikl-Leitner nesutiko Liuksemburgo gynybos ministras Etienne Schneideris teigiąs, kad Šengeno zoną reikia saugoti, o ES šalims turėtų pateikti rekomendacijas, kaip šios galėtų stiprinti savo sienų apsaugą.
Pernai Slovakijos premjeras Robertas Fico jau buvo kalbėjęs apie Graikijos padėtį Šengeno zonoje.
„Mes negalime taikytis su šalimi nare, kuri akivaizdžiai pasidavė bandydama apsaugoti Šengeno regiono sienas“,– gruodį sakė R. Fico, kreipdamasis į šalies parlamentą.
Centrinės Europos šalys ragina įsteigti naują ES pasienio agentūrą, galinčią išsiųsti apsaugą prie Graikijos išorinių sienų be atskiro Atėnų leidimo.
Tačiau yra manančiųjų, kad Graikija susiduria su beveik neįveikiama užduotimi. Šalies pareigūnai turi patruliuoti prie visų savo salų, kol tūkstančiai migrantų kasdien plūsta į jas iš Turkijos.
ES ministrai tarsis dėl galimybių išsaugoti Šengeno zoną ir kovos su terorizmu
Europos Sąjungos ministrai pirmadienį pradeda derybas Amsterdame dėl galimybių apsaugoti nuo subyrėjimo Šengeno zoną, patiriančią didelį spaudimą dėl rekordinio migrantų antplūdžio, taip pat svarstys, kokių priemonių reikėtų imtis prieš džihadistų keliamą grėsmę.
Dvi dienas vyksiantis vidaus reikalų ir teisingumo ministrų susitikimas rengiamas Bendrijai atidarius naują kovos su terorizmu centrą ir yra pirmasis per pusmetį truksiantį Nyderlandų pirmininkavimą ES.
Olandija siekia, kad iki jos pirmininkavimo pabaigos birželio 30 dieną būtų įkurta nauja Europos išorinių sienų ir pakrančių apsaugos tarnyba.
Tos institucijos steigimas bus pagrindinė tema per pirmadienio popietę vyksiančius debatus, o šio projekto šalininkai sako, kad tai padėtų sumažinti precedento neturintį migrantų antplūdį per menkai kontroliuojamas 28 šalių bloko išorines sienas. Tokiu atveju nebeliktų būtinybės Šengeno zonos šalims atnaujinti vidinių sienų kontrolės.
Ministrai diskutuos apie kovą su terorizmu, kuri išlieka viena svarbiausių temų po lapkričio 13-osios atakų Paryžiuje, per kurias žuvo 130 žmonių, o dar šimtai buvo sužeisti.
ES pareigūnai sakė, kad per šį neformalų susitikimą, kuris turėjo prasidėti 9 val. vietos (10 val. Lietuvos) laiku, jokie sprendimai nebus priimti.
Tuo pačiu metu, kai Amsterdame prasidėjo ministrų susitikimas, darbą oficialiai pradėjo Europolo būstinėje Hagoje įkurtas naujas kovos su terorizmu centras. Ši institucija turi pagerinti dalijimąsi žvalgybos informacija tarp ES šalių, kurios iki šiol neretai vengdavo tai daryti.
Prancūzijos vidaus reikalų ministras Bernard'as Cazeneuve'as sekmadienį žadėjo daryti „nemenką spaudimą“ ES narėms ir institucijoms, kad būtų didinamos antiteroristinės pastangas. Jis kaltino kai kurias šalis pro pirštus žvelgiant į šią problemą, nes jos dar nebuvo tapusios džihadistų išpuolių taikiniais.
Europos policijos agentūros direktorius Robas Wainwrightas sakė, kad žvalgybos tarnybų bendradarbiavimas jau apčiuopiamai pagerėjo po atakų Paryžiuje.
Jis pridūrė, kad naujasis centras dar labiau išplės galimybes dalytis informacija, o policijos ir žvalgybos tarnybų darbas bus iš pagrindų patikrintas.