Nedidelė protestuotojų grupė Atėnuose į riaušių policiją mėtė benzinines bombas ir degančius fakelus. Pareigūnai savo ruožtu paleido ašarinių dujų. Susirėmimai kilo jau pasibaigus taikioms demonstracijoms, kuriose dalyvavo apie 12 tūkst. žmonių.
Trečiadienio vakarą surengtame kitame proteste daugiau kaip 3 tūkst. policininkų, ugniagesių ir pakrančių apsaugos tarnybos pareigūnų, įpykę dėl planuojamo atlyginimų apkarpymo, prie parlamento skandavo įvairius šūkius. Keli asmenys bandė prasiveržti pro pastatą saugančių policininkų būrį, bet jiems nepavyko to padaryti.
Demonstrantai protestavo prieš naujas parlamento siūlomas taupymo priemones. Jos bus įgyvendintos, kai kitąmet pasibaigs trečioji finansinės pagalbos Graikijai programa.
Gilios finansų krizės alinamoje Graikijoje šiuo metu įgyvendinama trečioji tarptautinių kreditorių pagalbos programa; ji baigsis 2018 metų viduryje. Nuo kreditorių – daugiausia kitų euro zonos šalių ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF) – paskolų šalis yra priklausoma nuo 2010 metų, kuomet buvo patvirtinta pirmoji pagalbos programa.
Mainais už šias lėšas, Graikijos valdžiai teko įgyvendinti įvairias reformas, įskaitant mokesčių didinimą ir atlyginimų bei pensijų mažinimą.
Atėnų centre surengtose eitynėse parlamento link dalyvavo tūkstančiai žmonių.
„Sakome „ne“ naujam atlyginimų ir pensijų plėšimui“, – pareiškė valstybės tarnautojų profsąjunga ADEDY.
Policininkų sąjungos nariai ant Likavito kalvos šlaito Atėnų centre pakabino didžiulį plakatą su vokiečių ir graikų kalbomis užrašytu šūkiu „Kiek verta graikų policininko gyvybė?“
Valstybinėse ligoninėse dirbo tik greitosios medicininės pagalbos darbuotojai, buvo sutrikęs viešojo transporto eismas. Sostinėje užtverta daug pagrindinių gatvių. Be to, nevažinėjo tarpmiestiniai traukiniai ir nekursavo metropolitenas tarp Atėnų oro uosto ir centro.
Taip pat nedirbo ir teismai, advokatų ir notarų kontoros; uždarytos buvo ir muitinės bei vietos valdžios institucijos.
Oro dispečeriai dienos viduryje keturioms valandoms nutraukė darbą. Dėl to teko atidėti arba atšaukti daugiau kaip 150 skrydžių. Jūrininkai tęsia antradienį pradėtą keturių dienų streiką, tad keltai, plaukiojantys tarp Graikijos salų ir žemyninės šalies dalies iki penktadienio vakaro bus įstrigę uostuose.
Jei negaus finansinės paramos, Graikija negalės grąžinti skolų, kurių terminas baigiasi šią vasarą, ir šalis dar kartą susidurs su bankroto pavojumi.
Tuo tarpu parlamentas toliau svarstė priemones, dėl turėjo būti balsuojama ketvirtadienį apie vidurnaktį. Be kita ko, numatoma 2019 metais papildomai sumažinti pensijas, o nuo 2020 metų taikyti didesnį pajamų mokesčio tarifą.
Atėnų gatvėse sutiktų žmonių nuomonės apie streiką buvo įvairios.
„Nėra jokio skirtumo, streikuoji ar ne. Visos priemonės vis tiek bus priimtos“, – sakė miesto centre sutiktas Apostolas Seitanidis.
Tuo tarpu kito Atėnų gyventojo Panagiočio Adamopouloso nuomonė buvo kitokia.
„Kiekvienas streikas yra šventas dalykas, – sakė jis. – Jei jį nutrauksime, tikrai liksime su 300 eurų atlyginimais ir 200 eurų pensijomis.“
Profsąjungos ir opozicija naująsias priemones pavadino ketvirtąja pagalbos programa, kurioje nenumatyta jokios atitinkamos tarptautinių kreditorių pagalbos. Vyriausybė, kuri 2015 metais atėjusi į valdžią žadėdama panaikinti ankstesnes griežto taupymo priemones, atmeta priekaištus ir pabrėžia, jog imsis ir kitokių priemonių skurdui mažinti.
Graikijos premjeras Alexis Tsipras antradienio rytą kalbėjosi su Vokietijos kanclere Angela Merkel, kurios šalis daugiausia prisidėjo prie Graikijos gelbėjimo, ir aptarė su ja valstybės skolas, trečiadienį pranešė jo biuras.
Nors įgyvendinant pagalbos programas ir vykdant su jomis susijusią griežtą priežiūrą šalies finansų padėtis pagerėjo, dėl taupymo gerokai padidėjo skurdo ir nedarbo lygiai. Nedarbo lygis, kadaise viršijęs rekordinius 27 proc., šiuo metu yra apie 23 procentai.