Interviu BNS jis sakė, kad Gore šiuo metu yra santykinai ramu, o didžiausia problema - nedarbas.
- Kaip jūs asmeniškai manote, ar Goras yra pasirengęs perimti atsakomybę iš Lietuvos, ar jau yra pakankamai saugu? Kada tai galėtų įvykti?
- Tiesą pasakius, tai yra bendras tarptautinės bendruomenės, Afganistano prezidento ir centrinės valdžios sprendimas. Tai įvertins tarptautinė bendruomenė ir centrinė valdžia. Jie atvyks į Gorą ir išsiaiškins, ar provincija yra pasirengusi perėmimui iš Provincijos atkūrimo grupės (PAG). Žinoma, jie kalbėsis ir su manimi kaip gubernatoriumi norėdami sužinoti mano nuomonę. Visi sutinka, kad turime grafiką, ir visi juo patenkinti. Pasakyčiau, kad kalbant apie saugumą Goras yra santykinai ramus.
- Kokia situacija šalia Helmando provincijos, Pasabando rajone? Žinau, kad šis regionas yra sunkiai prognozuojamas.
- Prieš du mėnesius aš ir PAG vadas lankėmės Pasabando rajone ir įvertinome situaciją. Ten yra ginkluotų grupių, kurios nori susitaikyti su Vyriausybe, ir kai ši reintegracija įvyks - ginkluotos grupės prisijungs prie Vyriausybės pajėgų, tada galėsime pakankamai tiksliai įvertinti situaciją. Šiuo metu pasakyčiau, kad tai yra vienas iš mažiau stabilių rajonų. Tačiau greitai - vasarą - aš galbūt galėsiu pasakyti, kad jis stabilus.
- Kiek ilgai, jūsų žiniomis, Gore bus dislokuota Afganistano nacionalinė armija?
- Jie atvyko, kad įkurtų čia stovyklą, jie nesiruošia iškeliauti. Iš pradžių atvyko 150 žmonių, tačiau mes negalėjome niekur jų apgyvendinti, todėl 50 grįžta atgal, o 100 pasiliks.
Tačiau vasarą ISAF ir tarptautinė bendruomenė padės įkurti tinkamą bazę 750 karių ir 150 aptarnaujančiojo personalo narių. Iš viso toje bazėje bus apie 900 žmonių. Kai bazė bus įrengta, turėsime kandaką (bataliono atitikmuo - BNS), kurį sudaro apie 750 karių, ir jie čia įsikurs ilgam.
- Kada tai įvyks?
- Darbai jau vyksta. Mes sudarėme sutartis dėl žemės ir nusiuntėme jas į Gynybos ministeriją, pranešėme ISAF ir tarptautinei bendruomenei. Priėmus sprendimą statyti, prasidės statybos. Kai jos pasibaigs, atvyks kariai.
- Praėjusiais metais Gore padaugėjo ginkluotų išpuolių. Kas sukėlė šią smurto bangą? Ar tai buvo atsitiktiniai išpuoliai, ar juos sukėlė atvykėliai iš kitų provincijų, o gal Goro bendruomenė ėmė prarasti kantrybę dėl Lietuvos PAG ir kitų tarptautinių rėmėjų neefektyvumo?
- Buvo parlamento rinkimai, o per rinkimus visada kas nors vyksta. Afganistanas neseniai atsikratė Talibano, pirmieji rinkimai vyko prieš penkerius metus, o pernai surengti antrieji. Dalis smurto buvo susijusi su rinkimais. Kita vertus, pas mus yra ginkluotų asmenų ar grupių, kurios mėgino pasinaudoti situacija, kaip kad Talibanas ir "al Qaeda" bando pasinaudoti situacija. Bet tai buvo labai periodiška. Taip pat turiu pasakyti, kad ir prastas valdymas pasitarnavo pernykščiam smurto protrūkiui. Bet iš esmės tai vyko dėl rinkimų ir žmonių, norinčių pasinaudoti situacija.
- Ko Gorui reikia labiausiai, kad žmonės būtų patenkinti, o Talibanas laikytųsi atokiai - pinigų, ekspertų pagalbos ar daugiau centrinės valdžios dėmesio?
- Darbo trūkumas yra pagrindinė problema, su kuria šiuo metu susiduria Goras. Pavasarį ir vasarą daug žmonių vyksta į Helmando, Farah ir kitas provincijas dirbti aguonų laukuose. Kai kurie važiuoja dirbti į Iraną ar Pakistaną. Jei žmones Gore galėtume aprūpinti darbu, tai labai padėtų. Antras dalykas yra geras valdymas, trečias - saugumo ir policijos pajėgų, kurios galėtų apsaugoti provinciją nuo neatsakingų ginkluotų grupuočių, mokymas.
- Kokių žinių ar ekspertų Gorui trūksta labiausiai?
- Mes ateiname iš visiškos bevaldystės, ir šiame procese mums trūksta visko. Reikia žemės ūkio specialistų, gydytojų, inžinierių, technologų, reikia įvairių ekspertų, kurie atvyktų ir mokytų mano žmones. Dabar mums reikia bet kokios pagalbos, kurią kas nors gali suteikti.
- Ko jūs tikitės iš Lietuvos artimiausiais metais?
- Vystomojo bendradarbiavimo ir draugystės.