Rusijos propaganda plyšauja, kad karinė operacija Sirijoje vyksta sėkmingai. Alepo užėmimas - tik vienas pavyzdžių. Nepaisant nuostolių, kuriuos patiria Sirijos režimo bei jas remiančios Rusijos pajėgos, rusų kariškiai gali džiaugtis gavę vieną didelį poligoną, kur gali išbandyti tiek seną, tiek naują techniką, doktrinas ir personalą.
Būtent Sirijoje Rusija bene pirmą kartą realiomis kovinėmis sąlygomis išbandė dar Sovietų sąjungos laikais gamintą techniką ir ginkluotę - strateginę aviaciją, kuri naudoja tiek senas bombas, tiek modernias sparnuotąsias raketas.
Be to, aktyviai naudojami ir moderniausi naikintuvai, ir senutėliai, tačiau modernizuoti atakos lėktuvai, taip pat bepiločiai orlaiviai, iš kurių siunčiami duomenys vėliau panaudojami tiek žvalgybiniais, tiek propagandiniais tikslais - nufilmuoti antskrydžiai rodomi per propagandinius Rusijos TV kanalus, tuo pat metu liaupsinant „analogų pasaulyje neturinčią rusišką aviacinę techniką bei ginkluotę“.
Sausumoje taip pat naudojama įvairi technika. Pavyzdžiui, Sirijoje dislokuoti priešlėktuviniai kompleksai S-300 bei S-400 nors ir nenaudojami tiesiogiai - neleidžia raketų, bet jų radarų įgulos gali tobulinti savo įgūdžius, stengiantis aptikti ir atpažinti taikinius. tai yra neįkainuojama patirtis, mat ore vienu metu sukiojasi dešimtys JAV vadovaujamos koalicijos orlaivių, tarp jų ir naujausi F-22.
Sausumos ir specialiosios pajėgos realiomis kovinėmis sąlygomis išbandė naujus ar modernizuotus šarvuočius, tankus, visureigius, įvairius žvalgybinius instrumentus, ryšio priemones, ginkluotę. Vėlgi, tai suteikia žinių bei patirties tobulinant įgūdžius, taktiką, techniką bei naudojamą įrangą.
Pavyzdžiui, dar prieš keliolika metų iš JAV specialiųjų pajėgų dėl amerikiečių naudojamos įrangos gausos besišaipę Rusijos „specnazo“ specialistai dabar jau patys kopijuoja JAV elitinius karius - naudoja pažangią ryšių, taikymosi, kitą įrangą, diegia taktinio mokymo subtilybes, o savo elitinių karių operacijas apipina legendomis.
Aštuonios gėdingos Rusijos karinės nesėkmės
Vis dėlto tokios permainos Rusijos ginkluotose pajėgose neatsirado iš niekur. Tai yra istorinių nesėkmių - tiek tragiškų karinių avantiūrų, tiek kuriozinių situacijų pasekmė.
Po 2014 metų įvykdytos Krymo aneksijos pasaulis išvydo kitokią Rusijos kariuomenę - modernesnę, greitesnę, vėl keliančią grėsmę kaimynams. Tiesa, po paradine Rusijos karinės avantiūros Sirijoje puse slepiasi daugybė nesėkmingų projektų, nevykusių ginkluotės bei technikos pavyzdžių virtinė, kurios rusai nenorėtų prisiminti praeityje bei matyti ateityje.
Independent.co.uk primena, kad Rusijos istorijoje gausu ambicingų karinių projektų, kurie baigėsi nesėkmėmis:
8. Po ilgų atidėliojimų 2015 metais pristatytą „Armata" sistemos tanką T-14 Rusija liaupsino kaip išmanydama ir vadino pirmuoju pasaulyje naujos kartos tanku, kuris yra itin stipriai šarvuotas ir apsaugotas nuo visų šiuolaikinių prieštankinių priemonių.
Laukė didelis nusivylimas, kai naujas, modernus tankas sugedo 2015 m. Pergalės dienos parado repeticijoje Maskvoje ir jį teko už virvių ištempti. Be to, planuota pagaminti ambicingą skaičių - net 2,5 tūkst. tokių tankų, tačiau kol kas užsakyta šimtas vienetų, o net ir pagarbiai apie T-14 atsiliepiantys ekspertai kol kas neskuba jam klijuoti „geriausiojo“ etiketės.
7. T-14 - ne vienintelė Rusijos tanko nesėkmė. 1976 m. sovietinis T-80 buvo pirmas tankas su dujų turbina. Vakaruose į šis tankas vertintas itin rimtai. Bet per Pirmąjį Čečėnijos karą (1994 – 1996) kareiviai pamatė, kad tikrosios T-80 galimybės nėra ypač geros. Rusų kariškiai skundėsi, kad šis tankas paprasčiausiai nėra tinkamas mūšiams mieste.
Kai čečėnai paprastais granatsvaidžiais šaudė į T-80 šonus, detonuodavo ten padėta mūšiui paruošta amunicija - sprogimai iš rikiuotės išvedė arba visiškai sunaikino dešimtis tankų.
Ir nors didesnė dalis kaltės teko itin nevykusiai šarvuotosios technikos panaudojimo mieste taktikai bei tokiam karui neparuoštoms įguloms, Rusijos karinė vadovybė stengėsi nebenaudoti šių tankų, vietoje to kliovėsi senesniais T-72 modeliais su papildomais dinaminiais šarvais.
6. Nevykusių Rusijos eksperimentų su tankais istorija sena, kaip ir patys tankai, sukurti daugiau nei prieš šimtmetį. Ir nors pirmieji tankus sukūrė ir mūšyje 1916 metais panaudojo britai, kurie ir suteikė šioms šarvuotoms vikšrinėms kovos mašinoms tanko pavadinimą (tank angliškai dar reiškia talpa) rusų istorikai mėgsta pabrėžti, kad būtent Rusijoje dar 1914 m. buvo sukurtas pirmasis tankas.
Caro tankas dar kitaip vadintas „Šikšniuku“ (šikšniukas - šikšnosparnių rūšis), sukurtas 1914 m., įgijo praktiškai mitinį statusą. Milžiniškas triratis tankas, su dviem 9 metrų aukščio stipinuotais ratais ir mažesniu ratu už jų buvo gerai ginkluotas - galėjo gabenti kelis pabūklus ir keliolika kulkosvaidžių.
Tačiau jau pirmųjų bandymų metu dėl neteisingo svorio paskirstymo galinis ratas įstrigo, o tankas įklimpo. Rusijos karinė vadovybė palaidojo šio tanko idėją, o vienintelis egzempliorius kelerius metus liko stovėti bandymų lauke, kur iš pradžių ir įklimpo.
5. „MiG-1.44“ – eksperimentinis Rusijos penktosios kartos naikintuvo prototipas, kurtas kaip atsakas JAV naikintuvui F-22. Praėjus 30 metų „MiG-1.44“ statusas tebėra paslaptis – pirmą ir vienintelį skrydį jis atliko 2000 m. vasarį, atsiliekant 9 metais nuo grafiko, o po to inžinieriai eilinį sykį aptiko mechaninių problemų. Vienintelis žinomas prototipas 2013 m. buvo patalpintas Gromovo skrydžių tyrimų institute, jo statusas neaiškus.
Tiesa, vėliau Rusijoje pradėtas kurti naujas penktosios kartos naikintuvas T-50, kuris pirmą kartą į orą pakilo 2010 metais. Kol kas pagaminti tik 8 skraidantys bandomieji modeliai. Ir nors Rusija neslepia ketinimų pagaminti apie 60 tokių naikintuvų iki 2020, dėl ekonominių sunkumų šis skaičius sumažintas iki 12.
4. Rusijos karinių palydovų nesėkmių serija, prasidėjusi 2009 metais smarkiai kirto žvalgybiniams Rusijos pajėgumams ir visai šalies kosminei programai, kurioje netrūksta ambicingų tikslų, tokių, kaip Mėnulio ir Marso užkariavimas.
Vien per 6 metus 16 incidentų, susijusių su palydovų iškėlimu į Žemės orbitą lėmė 20 įvairių kosminių erdvėlaivių bei šešių GLONASS palydovų praradimą. Be patikimų bei tikslių žvalgybinių duomenų likusi Rusija privalėtų kliautis senesnėmis priemonėmis, kurių veikimo laikas artėja prie pabaigos. Ką reiškia nepatikima ar tiesiog neegzistuojanti žvalgybinė informacija, Rusijos kariai savo kailiu jau ne sykį yra patyrę tragiškai jiems pasibaigusiuose mūšio laukuose.
3. Rusijos laivyno povandeniniai laivai su balistinėmis raketomis „Sineva“ ir „Bulava“.
Povandeninius laivus, kurie ginkluoti balistinėmis raketomis su branduoliniais užtaisais turi nedaugelis pasaulio valstybių - tai yra itin brangūs pajėgumai, jų pastatymas, apginklavimas, įgulų paruošimas užtrunka daug laiko. Vis dėlto būtent tokie laivai užtikrina beveik garantuotą branduolinį atsaką - aptikti ir sunaikinti visus tokius tyliai ir giliai po vandeniu nuolat budinčius laivus ypač sudėtinga, o sutrukdyti netikėtam raketų paleidimui beveik neįmanoma.
Vienas toks povandeninis laivas paprastai gabena 16 balistinių raketų, kurios, savo ruožtu, gabena po kelias branduolines galvutes, kurių galia siekia nuo kelių šimtų kilotonų iki kelių megatonų. Rusijos povandeninių laivų, gabenančių tokias raketas stuburas - Delta klasės laivai (pagal NATO klasifikaciją). Jų šiuo metų yra 9 - 3 Delta III ir 6 Delta IV klasės povandeniniai laivai, kurių amžius siekia daugiau, nei 30 metų.
Atsigaunantis Rusijos laivynas planavo šiuos povandeninius laivus pakeisti naujos kartos „Borei“ klasės raketnešiais, kurių jau šiemet planuota turėti 8. Tačiau dėl daugybės problemų Rusijos laivynas kol kas turi tik tris „Borei“ klasės povandeninius laivus, kurių iš pradžių planuota pastatyti net 22, bet nusileidus ant žemės pripažinta, kad Rusijai nebus lengva turėti ir 10 tokių laivų.
Problemos, susijusios su „Borei“ klase - įsisenėjusios ir pirmiausiai kalbama apie šiems laivams skirtą naują balistinę raketą „Bulava“.
Iš pradžių planuota naudoti kitą, ne tokia modernią raketą „Sineva“, kurios kūrimas užtruko ir pirmieji vieši bandymai prieš Vladimiro Putino akis baigėsi gėdinga nesėkme. Vis dėlto „Sineva“ buvo priimta į Rusijos laivyną ir šiomis raketomis perginkluojami „Delta IV“ klasės laivai.
Tuo tarpu nesėkmių serija prieš V. Putino akis pratęsė ir modernesnės balistinės raketos „Bulava“ - nuo 2004-ųjų penkerius metus per 13 raketų bandymų beveik pusė jų baigėsi visiška nesėkme.
Įvairūs techniniai gedimai „Bulavą" persekiojo ir vėliau, tačiau raketos vis tiek buvo priimtos į laivyną, o jomis apginkluoti keli „Borei" klasės laivai. Dėl nesėkmių Rusija kaltino konstrukcijos broką ir net įtarė „priešų darbą“, tačiau ekspertai patyliukais kalbėjo apie tai, jog Rusiją kankinantis protų nutekėjimas ir ypač korupcija lemia nekokybiškai atliekamus darbus.
2. Rusijos laivynas pastaruoju metu tapo labiau matomas pasaulyje - suintensyvėję atakos povandeninių laivų patruliavimai Atlanto vandenyne bei karinė operacija Sirijoje 2016 metais į dėmesio centrą iškėlė Rusijos laivyno flagmaną, lėktuvnešį „Admirol Kuznecov“.
Pompastiškai prasidėjusi vienintelis Rusijos lėktuvnešio kelionė iš Severomorsko per Norvegijos, Šiaurės jūras, Lamanšo bei Gibraltaro sąsiaurius į Viduržemio jūrą buvo gausiai aptarinėjama Vakarų žiniasklaidoje, o „Admiral Kuznecov“ kovinę grupę akylai stebėjo NATO žvalgyba.
Tačiau rėksmingomis antraštėmis „Admiral Kuznecov“ pasitikusi bulvarinė žiniasklaida neilgai baugino Rusijos laivyno pasididžiavimu – techniniais gedimais, avarijomis pagarsėjęs lėktuvnešis ir šios kelionės metu ėmė juokinti pasaulį: tiršti juodi dūmai vienus vertė spėlioti, ar šis lėktuvnešis varomas anglimi, o kelis kartus sugedusį laivą teko ir tempti buksyrams.
Be to, kuklų laivyno aviacijos dalinį gabenantis lėktuvnešis patyrė net kelias nesėkmes - 2016 m. lapkritį vienas naikintuvas „MiG-29K“ sudužo, mėgindamas nusileisti ant lėktuvnešio.
Po kelių savaičių nutiko panašus incidentas – sudužo „Su-33“. Abiejų modelių naikintuvų Rusija turi vos kelias dešimtis, o jais galinčių skraidyti lėktuvnešio pilotų - dar mažiau. Tad šios kelios viešos ir gėdingos nesėkmės išryškino Rusijos laivyno būklę: ambicijų netrūksta, tačiau įsisenėjusių problemų yra dar daugiau.
1. Vis dėlto bene labiausiai Rusijos ginkluotosioms pajėgoms kenkia vienas daugelyje sričių matomas veiksnys - aplaidumas, kurį lemia bendras dešimtmečius trukęs nuosmukis, korupcija.
Vienas ryškesnių pavojingo aplaidumo ir atmestinumo pavyzdžių - 2013 m. rugpjūtį Kaliningrado srityje įvykęs incidentas. Besideginantys Baltijos jūros pakrantėje žmonės krūptelėjo iš netikėtumo, kai paplūdimyje pasirodė „Zubr“ klasės desantinis laivas ant oro pagalvės.
Didžiausias savo klasėje tokio tipo laivas paplūdimyje išlaipino kelias savaeiges haubicas ir nuplaukė tolyn, visą reginį stebint nustėrusiems poilsiautojams. Atsitiktinumo dėka per incidentą niekas nenukentėjo.
Vėliau laivyno atstovai teisinosi, jog laivas vykdė planines pratybas ir išlaipino desantą ten, kur neturėjo būti žmonių, nors laivo įgula dienos metu negalėjo nematyti šimtų paplūdimyje besideginančių ir besimaudančių žmonių.
Pastarieji esą nelegaliai buvo karinio poligono teritorijoje ir neaišku ką ten veikė, nors poilsiautojai vėliau tikino, kad į minėto karinio poligono teritoriją paplūdimyje jau daugybę metų patenka kas tik nori, mat nėra įrengta nei perspėjamų ženklų, nei saugančių tvorų. Netoliese esančiame aviacijos poligone, kur laivyno aviacija bombarduoja taikinius, vietos žmonės mėgsta grybauti. Vaizdo įrašas, kuriame užfiksuotas desantinio laivo atvykimas į paplūdimį apskriejo visą pasaulį, taip tik sutvirtindamas keistos ir kiek pamišėliškos šalies įvaizdį: „taip gali nutikti tik Rusijoje“.