Duomenys, kuriuos surinko Japonijos švietimo, kultūros, sporto, mokslo ir technologijų ministerija (MEXT), atskleidžia, kad teritorijose, esančiose už 30 km evakuacijos zonos, ypač šiaurinėje ir šiaurės vakarinėje šalies dalyje, rasti dideli kiekiai cezio–137 ir jodo–131.
Jodas–131, kurio kiekis per aštuonias dienas sumažėja perpus, visiškai išnyks per kelias savaites. Didesnę grėsmę kelia cezis–137, kurio kiekis perpus sumažėja per 30 dienų, todėl grėsmę sveikatai jis kelia daug ilgiau nei jodas. Pavojaus lygis priklauso nuo to, kur radioaktyvios dalelės nusileidžia, ir ar teršalus įmanoma išvalyti.
JAV energetikos departamentas tiria minėtą zoną iš oro, gama radiacijos detektoriumi. Pranešama, kad didžiausias radioaktyviųjų dalelių lygis aptiktas 40 km spinduliu nuo atominės elektrinės, tačiau ir zona, nusidriekusi į šiaurės rytus, kurioje užfiksuotas padidintas radioaktyvių dalelių lygis, gali sudominti visuomenės saugumo pareigūnus.
Leidinyje „New Scientist“ pateiktoje MEXT duomenų analizėje išsamiau paaiškinama, koks užterštumo lygis. Po avarijos Černobylio atominėje elektrinėje, kuri įvyko 1986 m., labiausiai užterštomis buvo laikomos zonos, kurių viename kvadratiniame metre buvo aptikta daugiau nei 1490 kilobekerelių (kBq) cezio. Dirvoje, kurioje užfiksuotas 550 kBq/m2 užterštumas, užaugęs derlius buvo sunaikintas.
Žmonės, gyvenantys 30 km spinduliu nuo jėgainės, buvo evakuoti arba jiems buvo rekomenduojama neiti į lauką. Nuo kovo 18 d. MEXT užfiksavo didesnį nei 550 kBq/m2 užterštumą 45 kilometrų ploto zonoje, esančioje už 30–50 km į šiaurės vakarus nuo jėgainės. Didžiausias radiacijos lygis – 6400 kBq/m2 – nustatytas už apytikriai 35 km.
Nihonmatsu mieste 1 kvadratiniame metre rasta 1816 kBq cezio, o Kavamatos mieste – 1752 kBq/m2. Šiame mieste buvo išmatuotas ir jodo-131 lygis – viename kvadratiniame metre jo buvo rasta apie 12,560 kBq. „Kai kurie rodmenys tikrai aukšti“, – sako Gerhardas Proehlis, Tarptautinės atominės energijos agentūros radiacijos kiekio vertinimo ir tvarkymo skyriaus vadovas.
Tačiau kol kas nėra aišku, ar žmonių sveikatai gresia pavojus. Epidemiologai vis dar ginčijasi, kiek vėžio atvejų sukėlė cezis, išsiskyręs į aplinką per Černobylio avariją.
„Poveikį gyventojams tirsime pasibaigus nepaprastosios padėties etapui“, – pranešė Jungtinių Tautų Radiacinės saugos standartų komiteto sekretorius Malcolmas Crickas.
Tiksliai nėra žinoma, kiek cezio pateko į aplinką, o jo poveikis žmonėms priklauso nuo vietos dirvožemio tipo, sako G. Proehlis. Dirva, kurioje daug smėlio, jį praleidžia, o molingas dirvožemis sulaiko, todėl užterštą molį galima tiesiog palaidoti.
Be to, turi įtakos ir tai, ar cezio dalelės pasklido ūkiuose ir soduose, ar miškuose ir kalnuose.
Kadangi dėl cunamio tūkstančiai žmonių šiaurinėje Japonijos dalyje liko be pastogės, vargu ar bus evakuotos radiacija užterštos sritys, juolab, kad pavojus nėra apibrėžtas.