F. Hollande'as nesieks antrosios kadencijos

 (37)
Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as ketvirtadienį paskelbė nesieksiantis būti perrinktas per ateinančiais metais vyksiančius rinkimus.
© AP/Scanpix

62 metų socialistas lyderis padėjo tašką spėlionėms, iškilmingai kreipdamasis į tautą per televiziją iš Eliziejaus rūmų Paryžiuje.

„Nusprendžiau, kad nebūsiu kandidatas, – pareiškė jis. – Ateinančiais mėnesiais mano vienintelė pareiga bus toliau vadovauti savo šaliai.“

F.Hollande'o populiarumas smigo žemyn baigiantis kadencijai, paženklintai staigių pagrindinės politinės krypties posūkių, teroro išpuolių, didelio nedarbo ir sukrečiančių paviešinimų apie valstybės vadovo privatų gyvenimą.

Trečiadienį paskelbti vienos naujos apklausos rezultatai prognozuoja, kad F.Hollande'as per ateinančių metų balandį vyksiantį pirmąjį prezidento rinkimų ratą tesurinktų 7 proc. balsų. Šis tyrimas tapo dar vienu argumentu šalies vadovo kritikams Socialistų partijoje, laikantiems jį raiša antimi.

Pastarojo meto rinkėjų apklausos palankiausios dešiniosios Respublikonų partijos kandidatui Francois Fillonui, o jo artimiausia varžovė – ultradešiniojo Nacionalinio fronto kandidatė Marine Le Pen.

Visgi dar nežinomas visas kandidatų sąrašas, o nepriklausomų pretendentų, tokių kaip 38 metų eksministras Emmanuelis Macronas, vaidmenį sunku nuspėti, todėl analitikai ragina visas prognozes vertinti atsargiai.

Susiskaldę socialistai

F.Hollande'o kapituliacija palieka atvirą lauką vidaus rietenų apimtoje valdančiojoje Socialistų partijoje, ketvirtadienį pradėjusioje registruoti kandidatus į savo pirminius rinkimus, kurių du turai vyks sausio 22-ąją ir 29-ąją.

Į šį sąrašą jau įtrauktas kairiosios ideologijos apologetas Arnaud Montebourg'as, buvęs ekonomikos ministras. Taip pat tikimasi, kad kandidatuos ambicingasis premjeras Manuelis Vallsas.

F.Hollande'as, kurio populiarumo reitingai dabar yra nusmukę žemiau negu bet kurio kito Prancūzijos vadovo nuo Antrojo pasaulinio karo, atėjo į valdžią 2012 metais įveikęs dešiniojo sparno prezidentą Nicolas Sarkozy.

Jis pradejo kadenciją žadėdamas būti „Ponas Normalusis“ po ekscesų aptemdytos N.Sarkozy kadencijos. Į pastarąjį buvo kreivai žiūrima dėl santuokos su supermanekene Carla Bruni ir artimos draugystės su milijonieriais.

Tačiau F.Hollande'o prezidentavimas toli gražu nebuvo „normalus“.

Nuo 2015 metų sausio Prancūziją supurtė trys didelės islamistų teroro atakos: pradedant nuo išpuolio prieš satyrinį savaitraštį „Charlie Hebdo“, virtine lapkričio 13-osios sprogdinimų ir šaudynių Paryžiuje ir baigiant tragišku incidentu šių metų liepą Rivjeros kurorte Nicoje, kai vienas džihadistų judėjimo „Islamo valstybė“ įkvėptas sunkvežimio vairuotojas nukreipė sunkiasvorę mašiną į nacionalinės dienos fejerverkų pasižiūrėti susirinkusią minią.

Ekonomikos fronte F.Hollande'as pradėjo nuo kairiosios pakraipos programos, įskaitant įvestą 75 proc. mokestį turtingiausiems. Vis dėlto įpusėjus kadencijai jis pakeitė kursą ir ėmėsi verslui palankių reformų.

Be to, dėl savo spalvingos asmenybės prezidento vardas dažnai mirgėjo laikraščių pirmuosiuose puslapiuose, o oponentai tvirtino, kad jis žemina vieną galingiausių politinių postų Europoje.

2014 metų sausį garsenybių pasaulio naujienų savaitraštis „Closer“ paskelbė nuotraukų, kuriose prezidentas matomas važiuojantis motoroleriu į vieną butą netoli savo oficialios rezidencijos, kur jis slapta susitikinėdavo su prancūze aktre Julie Gayet (Žiuli Gajė).

Šiam romanui iškilus į viešumą subyrėjo F.Hollande'o ryšiai su jo partnere Valerie Trierweiler. Ši vėliau parašė atvirą prisiminimų knygą, kurioje teigė, kad prezidentas šaipydavosi iš neturtingų žmonių ir vadindavo juos bedančiais.

Kairiosios pakraipos dienraštis „Le Monde“ ketvirtadienį negailėjo prezidentui karčių žodžių, o respublikonų kandidatas F.Fillonas praeitą savaitgalį pareiškė, kad F.Hollande'o vadovavimas buvo „apgailėtinas“.

„Le Monde“ savo vedamajame rašė, kad socialistams gresia subyrėti dėl vidaus nesutarimų, aštrinamų artėjančių prezidento rinkimų, vyksiančių balandį ir gegužę, taip pat parlamento rinkimų ateinantį birželį.

„Žmogus, kuriam tenka didžiausia atsakomybė (už šią padėtį) – Francois Hollande'as, nesuteikęs jokios prasmės savo kadencijai, neatlikęs savo darbo autoritetingai ir netapęs legitimiu savo partijos kandidatu“, – pažymėjo laikraštis.

Gali būti, kad vėliau bus dar prastesnių žinių.

Užsirūstinęs buvęs F.Hollande'o padėjėjas Aquilino Morelle'is pareiškė maždaug per socialistų pirminius rinkimus išleisiantis knygą, itin atvirai nušviesiančią šio prezidento kadencijos pradžią.

Ši knyga vadinsis „Atsisakymas nuo sosto“ (L'Abdication).

BNS
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 
Užsienio naujienų prenumerata

Užsienyje

Baltuosius rūmus drebina naujas skandalas

FTB atmetė Baltųjų rūmų prašymą viešai paneigti žiniasklaidoje pasirodžiusius pranešimus apie prezidento Donaldo Trumpo aplinkos ir JAV žvalgybai žinomų rusų ryšius 2016 metų rinkimų kampanijos metu, CNN teigia šaltiniai.

Estija švenčia 99-ąsias nepriklausomybės metines (1)

Estijoje penktadienį švenčiamos šalies nepriklausomybės paskelbimo 99-osios metinės.

M. Le Pen kritika – NATO ir ES, pagyros – D. Trumpui

Prancūzijos Nacionalinio fronto partijos lyderė Marine Le Pen sukritikavo daugiašalį valdymą ir pasisakė apie kultūrinės tapatybės ir nacionalinės nepriklausomybės svarbą. Politikė taip pat gyrė naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo administraciją ir ragino laikytis naujo požiūrio į Rusiją, Siriją ir Afrikos tautas, informuoja „Deutsche Welle“.

Britų salose siautė stipri audra yra žuvusių ir sužeistų

Britų salose siaučiant audrai „Doris“ ketvirtadienį krentančios nuolaužos užmušė vieną žmogų; be to, viename judriausių Europos oro uostų sutriko skrydžiai, o nemažai šalies gyventojų liko be elektros.

Prancūzijoje iki pusės nuoga „Femen“ aktyvistė sutrikdė M. Le Pen kalbą (6)

Iki pusės nuoga „Femen“ aktyvistė ketvirtadienį Paryžiuje įsiveržė į salę, kur kalbą apie užsienio politiką buvo pradėjusi sakyti Prancūzijos kraštutinių dešiniųjų lyderė Marine Le Pen.