Spaudos konferencijoje Rusijos prezidentas V. Putinas pažymėjo, kad būtina rasti ilgalaikį sprendimą, kuris padėtų išspręsti Sirijos krizę. Prancūzijos prezidentas padėkojo V. Putinui už bendradarbiavimą ir teigė, kad Rusija taip pat nukentėjo nuo terorizmo, kai buvo įvykdytas terorizmo aktas iš Šarm aš Šeicho skridusiam rusų keleiviniam lėktuvui. F. Hollande'as dar kartą pažymėjo, kad nori kuo didesnės koalicijos kovoje su terorizmu.

„Mes kovosime su blogiu iš esmės“,- sakė Prancūzijos lyderis. Jis taip pat pažymėjo, kad smūgiai iš oro turi būti vykdomi tik prieš „Islamo valstybę“.

Rusija, anot Prancūzijos prezidento, gali vaidinti svarbią rolę šioje koalicijoje. Rusija ir Prancūzja privalo keistis informacija, siekiant pažaboti terorizmą. „Mes turime kovoti su terorizmu“.

Prancūzijos prezidentas taip pat aptarė ir Ukrainos situaciją. F. Hollande'as teigė, kad būtina laikytis Minsko taikos susitarimo.

Paklaustas apie Sirijos lyderį, Rusijos prezidentas V. Putinas pabrėžė, kad Sirijos žmonės turi teisę nuspręsti, kokį lyderį nori matyti valdžioje. Sirijos kariuomenė, jo teigimu, yra „sąjungininkas kovoje su terorizmu“. Jis pabrėžė, kad Sirijos lyderio klausimas yra „Sirijos žmonių“, o ne išorės jėgų sprendimas. Tuo tarpu F. Hollande'as pažymėjo, kad ateities Sirijoje „nėra vietos B. Al. Assadui“.

V. Putinas taip pat sakė, kad Rusija dėl Turkijos numušto Rusijos bombonešio atsakys sankcijomis.

V. Putinas pasakė esąs pasirengęs bendradarbiauti kovoje su terorizmu

Rusijos prezidentas V. Putinas sakė savo kolegai Prancūzijos prezidentui F. Hollande'ui pareiškė, kad Maskva yra pasirengusi bendradarbiauti antiteroristinėje veikloje Sirijoje; tai buvo pasakyta prieš prasidedant deryboms dėl koalicijos prieš „Islamo valstybės“ grupuotės formavimo.

Pastarųjų dienų atakos Paryžiuje, rusų keleivinio lėktuvo susprogdinimas Egipte „verčia mus suvienyti pastangas prieš bendrą blogį“, – sakė V.Putinas Kremliuje ir pridūrė: „Mes pasirengę šiam bendradarbiavimui, pone prezidente“.

F.Hollande'as pareiškė atvykęs į Maskvą veiksmams kovoje su terorizmu koordinuoti. „Dabar atėjo laikas imtis atsakomybės už tai, kas vyksta, – pasakė jis ir pridūrė: – aš atvykau į Maskvą, kad mes kartu sukoordinuotume mūsų veiksmus prieš bendrą priešą“.

F. Hollande'as po teroro išpuolių Paryžiuje pastaruoju metu vykdo diplomatinę kampaniją plačiai koalicijai prieš „Islamo valstybės“ džihadistus suformuoti.

Jo pastangas trikdo nuožmi Rusijos ir Turkijos priešprieša po incidento, kai turkų naikintuvai numušė rusų karo lėktuvą.

DELFI primena, kad Prancūzijos prezidentas F. Hollande'as šiomis derybomis su V. Putinu tęsia diplomatinį maratoną, kurio tikslas – suburti platesnę koaliciją prieš džihadistų judėjimą „Islamo valstybė“ (IS) po kruvinų atakų Paryžiuje.

Socialiniuose tinkluose netruko pasklisti sarkastiškų ir ironiškų memų, kuriuose išjuokiama Europos, Vakarų ir Rusijos kova su ISIS.

Prancūzijos lyderis ketvirtadienį ryte Paryžiuje susitiko su Italijos premjeru Matteo Renzi.

F.Hollande'as organizuoja virtinę derybų su pagrindiniais sąjungininkais, siekdamas sutelkti koaliciją, kuri galėtų sutriuškinti IS jos tvirtovėse Irake ir Sirijoje, bet kol kas sulaukė tik nedaugelio konkrečių įsipareigojimų, o jo pastangas dar labiau komplikuoja naujausias diplomatinis ginčas tarp Rusijos ir Turkijos.

Prancūzija pasinaudojo Europos Sąjungos sutarties straipsniu, įpareigojančiu Bendrijos šalis suteikti karinę pagalbą po lapkričio 13-osios atakų Paryžiuje, kai per viršinę sprogdinimų ir šaudynių, dėl kurių atsakomybę prisiėmė IS, žuvo 130 žmonių.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel po trečiadienį vykusių derybų su F.Hollande'u pažadėjo palaikyti Prancūzijos kovą su džihadistais, žadėdama nedelsti ir greitai išsiaiškinti, kaip Berlynas galėtų prisiimti „papildomus įsipareigojimus“ ir taip pagelbėti Prancūzijai kovoje su terorizmu.

Prancūzijos ir Vokietijos lyderiai padėjo po rausvą rožės žiedą improvizuotame memoriale Respublikos aikštėje, skirtame atminti lapkričio 13-osios žudynes.

Keliomis valandomis anksčiau gynybos ministrė Ursula von der Leyenpaskelbė, kad Vokietija pasiųs 650 savo karių į Malį, siekdama šiek tiek palengvinti naštą Prancūzijos pajėgoms, kovojančioms su džihadistais toje Vakarų Afrikos valstybėje. Dar vėliau buvo pranešta, kad Vokietija ketina išsiųsti savo „Tornado“ naikintuvus į Siriją padėti oro atakas prieš „Islamo valstybę“ (IS) rengiančiai Prancūzijai.

Tuo tarpu Didžiosios Britanijos premjeras Davidas Cameronas ketvirtadienį pasiūlys savo šaliai išplėsti aviacijos kampaniją prieš IS ir rengti antskrydžius ne vien Irake, bet ir Sirijoje. Dėl šio pasiūlymo įstatymų leidėjai balsuos ateinančią savaitę.

D.Cameronas sakė, kad „Islamo valstybė“ kelia „tiesioginę grėsmę mūsų saugumui namuose ir užsienyje“, o pirmadienį pasiūlė Prancūzijai naudotis Karališkųjų oro pajėgų (RAF) Akrotirio baze Kipre, rengiant aviacijos smūgius prieš džihadistus.

D.Cameronas susitiko su F.Hollande'u anksčiau šią savaitę ir sakė „tvirtai palaikantis“ Prancūzijos veiksmus, bet JAV prezidentas Barack Obama idėją glaudžiau bendradarbiauti su Rusija bendroje kovoje prieš IS įvertino daug mažiau entuziastingai.

F.Hollande'o diplomatinės pastangos taip pat patyrė smūgį, kai Turkija numušė vieną Rusijos karo lėktuvą, išprovokuodama diplomatinį incidentą tarp Sirijoje kovojančių besivaržančių galybių, kuris gali peraugti į didesnio masto konfliktą.

Turkijos kariškiai trečiadienį sakė nežinoję, kad jų numuštas karo lėktuvas priklausė Rusijai. Ankara tikino esanti pasiruošusi „įvairiai bendradarbiauti“ su Rusija, bet Maskva pareiškė, kad tas incidentas buvo „suplanuota provokacija“.

Vienintelis gyvas likęs numušto šturmo lėktuvo Su-24 pilotas sakė, kad nebuvo gautas joks perspėjimas ir kad jo orlaivis nepažeidė Turkijos oro erdvės. Atsakydama Turkijos armija paskelbė garso įrašus, esą įrodančius, kad Rusijos lėktuvas buvo kelis kartus įspėtas pakeisti kursą.

Maskva suintensyvino smūgius Sirijoje, kai „Islamo valstybė“ pareiškė praeitą mėnesį susprogdinusi Rusijos keleivinį lainerį, kai šis skrido virš Egiptui priklausančio Sinajaus pusiasalio. Per tą katastrofą žuvo visi 224 lėktuve buvę žmonės.

Rusija trečiadienį surengė keletą didelių reidų Sirijos šiaurinėje Latakijos provincijoje, pranešė padėtį šalyje stebinti nevyriausybinė organizacija „Syrian Observatory for Human Rights“ (SOHR). Pasak aktyvistų, tie antskrydžiai vyko netoli vietos, kurioje buvo numuštas Rusijos karo lėktuvas.
Ankara ir Maskva laikosi priešingų požiūrių į jau beveik penkerius metus besitęsiantį Sirijos konfliktą: Turkija sako, kad prezidentas Basharas al Assadas turi būti nuverstas, o Rusija yra viena iš paskutiniųjų Damasko režimo sąjungininkių.