Tačiau ši apsimestinė ramybė slepia faktą, kad nepriklausomai nuo to, kaip ketvirtadienio referendume nubalsuos britai, ES teks imtis vienų didžiausių pokyčių per visą savo istoriją, nes priešingu atvejus šis Europos projektas bus pasmerktas.
Jei Britanija taps pirmąja iš Bendrijos pasitraukusia jos nare, tai gali būti pabaigos pradžia iš problemų neišbrendančiai ES, persekiojamai ekonominių bėdų, augančios terorizmo grėsmės ir kamuojamai migrantų krizės.
Net jei Britanija liks Bendrijos nare, status quo nebebus priimtinas, turint galvoje Britanijos referendumo iškeltus klausimus, aidu atsiliepiančius visame žemyne, kurio tikėjimas pokario europine svajone sparčiai blėsta.
„Nepriklausomai nuo to, kaip baigsis balsavimas Jungtinėje Karalystėje, turime atidžiai pažvelgti į Sąjungos ateitį. Būtų kvaila ignoruoti tokį perspėjimo signalą kaip JK referendumas“, – anksčiau šią savaitę įspėjo Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas.
Pirmoji problema, kurios po balsavimo Britanijoje teks imtis ES lyderiams, bus būtinybė pasiekti kokį nors susitarimą dėl to, kaip toliau judėti pirmyn, ir tai bus išties nelengva užduotis, turint galvoje, kaip sunkiai jiems sekėsi susitarti dėl kitų krizių sprendimo.
„Esama aiškios nuomonės, jog Europa privalo pasikeisti, kad išgyventų“, – naujienų agentūrai AFP sakė Britanijos Kembridžo universiteto lektorius Chrisas Bickertonas (Krisas Bikertonas), knygos „The European Union: A Citizen's Guide“ („Europos Sąjunga: piliečio vadovas“) autorius.
„Tačiau nuodugniau pasižiūrėjus į praktinius aspektus, greitai iškyla sunkumų“, – pabrėžė jis.
Visai Europai skirtos iniciatyvos
Britanijai nusprendus pasitraukti, ES lauktų sunkios ir ilgos derybos tarp Londono ir Briuselio dėl skyrybų. Kai kas visgi viliasi, kad tai bent jau leistų likusiam blokui vėl užsiimti savo darbais.
„Labai gali būti, kad ES institucijose bus tas „grįžimo prie darbo, grįžimo į įprastas vėžes“ refleksas“, – sakė Briuselyje dirbanti Prancūzijos tarptautinių santykių instituto (IFRI) analitikė Vivien Pertusot (Vivjan Pertiuso).
Tačiau kartais būna lengviau pasakyti nei padaryti.
Prancūzija ir Vokietija aptarė bendrą planą dėl Europos po britų referendumo. Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as trečiadienį sakė, kad nepriklausomai nuo to, kaip baigsis Britanijos referendumas, jis pristatys „visai Europai skirtas iniciatyvas“.
Tačiau Berlynas ir Paryžius jau yra surėmę ietis dėl euro zonos integracijos, todėl bet koks planas „griežtai apsiribos tik saugumu ir gynyba“, sakė aukštas euro zonos pareigūnas, pageidavęs neskelbti savo pavardės.
„Mėginti greitai ką nors susitarti dėl ekonomikos būtų per sudėtinga“, – pabrėžė jis.
Negatyvi spiralė
Daugelyje Europos sostinių nuogąstaujama, kad bet kuriuo atveju rezultatas gali sukelti domino efekto referendumus kitose šalyse.
Prancūzijos kraštutinių dešiniųjų lyderė Marine Le Pen (Marin Le Pen) antradienį paragino visas ES valstybes pasekti Britanijos pavyzdžiu. Euroskeptikai Nyderlanduose, Danijoje ir Švedijoje taip pat panašiai ragino rengti referendumus.
D.Tuskas yra perspėjęs, kad Britanijos pasitraukimas gali nuvesti prie „ne tik ES, bet ir Vakarų politinės civilizacijos sugriovimo“.
Pavojus Bendrijai yra tas, kad net ir padarius pakeitimus po britų referendumo ji vis tiek negalės nuslopinti ją draskančių istorijos jėgų.
„Net „Bremain“ (Britanijos pasilikimas) nekeičia bendros nuotaikos“, – sakė Briuselyje įsikūrusio strateginių studijų centro „European Policy Centre“ studijų direktorius Janis Emanulidis (Janis Emmanouilidis).
„ES įsuko negatyvi spiralė“, – pridūrė jis.