Kovo 15 dieną Nyderlanduose – vienoje iš pirmųjų Europos Sąjungos narių – įvyks parlamento rinkimai. Kaip rašo AFP, jiems artėjant vykdomos visuomenės nuomonės apklausos rodo, kad didžiausias populiarumas šiuo metu lydi įstatymų leidėją Geertą Wildersą. Šio politiko skelbiamas izoliacionistinis manifestas skatina Nyderlandus „vėl tapti nepriklausomais, taigi, pasitraukti iš ES“.

Ar įmanoma, kad po pernykščio britų pasisakymo už išstojimą iš ES sulauksime analogiško olandų sprendimo? Ar po „Brexit“ galima tikėtis „Nexit“?

„Į Europos Sąjungą žiūriu kaip į seną Romos imperiją, kuri pamažu nyksta. Taip tikrai nutiks“, – kalbėjo G. Wildersas atsakydamas į „Associated Press“ klausimus.

G. Wilderso vadovaujamos „Laisvės partijos“ ambicijos laimėti rinkimus tikrai pagrįstos: daugelis apklausų parodė jai teikiama prioritetą kitų partijų atžvilgiu. Verta priminti, kad per anksčiau Nyderlanduose vykusius referendumus olandai du kartus nubalsavo prieš Europos Sąjungos siūlomus sprendimus.

Geertas Wildersas

Keletas analitikų mano, kad „Nexit“ scenarijus visiškai tikėtinas. Nepaisydamas savo populiarumo, G. Wildersas greičiausiai sieks sudaryti koaliciją su tradicinėmis partijomis, reiškusiomis nepritarimą jo skelbiamai antiislamiškomis ir antieuropietiškomis idėjomis persmelktai retorikai.

Turint omeny, kad ir pernai keletas apžvalgininkų prognozavo, jog Didžioji Britanija taps pirmąja valstybe, nubalsuosiančia už išstojimą iš ES, pagrindo nerimauti išties yra. Susirūpinti ypač verčia galimi „Nexit“ padariniai, būtent – tolesnis Europos vienybės irimas, skatinamas Senąjį žemyną nuodijančių populistinių nacionalizmo idėjų.

Atsiskyrimas nuo ES būtų ypač nepalankus Roterdamui – kosmopolitiniam Nyderlandų miestui, garsėjančiam vienu iš intensyviausiai eksploatuojamų pasaulio uostų. Roterdame dirba maždaug 90 tūkst. žmonių. Dar 90 tūkst. piliečių yra tiesiogiai susiję su veikla kuriame nors kitame šalies regione.
Vienas iš Roterdamo uosto veiklos strategų Michielis Nijdamas nemano, kad Nyderlandų atsiskyrimas nuo ES yra tikėtinas, bet pripažįsta, kad toks variantas įmanomas.

G. Wilderso vadovaujamos „Laisvės partijos“ ambicijos laimėti rinkimus tikrai pagrįstos: daugelis apklausų parodė jai teikiama prioritetą kitų partijų atžvilgiu. Verta priminti, kad per anksčiau Nyderlanduose vykusius referendumus olandai du kartus nubalsavo prieš Europos Sąjungos siūlomus sprendimus.

„Esame ypač priklausomi nuo prekybos su kitomis šalimis ir patirtume tokį skaudų smūgį, kad nemanau, jog tai tikėtina, – sakė M. Nijdamas. – Tačiau niekada nežinai, kas nutiks, jei daugybė žmonių idėją palaikys tinkama ir nubalsuos už „Nexit“ siekiančią partiją.“

Tokius samprotavimus M. Nijdamas reiškė pagrindinėje uosto būstinėje, kurioje kuriamos visos uosto strategijos.

Pernai uosto pelnas siekė 222 mln. eurų. Pro jį buvo gabenama 461 mln. metrinių tonų krovinių. 2016 metais uoste pabuvojo maždaug 28 tūkst. jūrų laivų ir 100 tūkst. vidaus vandenų keliais plaukiančių baržų.

„Padariniai galėtų būti priešingi tiems, kurių sulaukėme atsivėrus keliams į Europą, – kalbėjo M. Nijdamas. – Kadangi su Nyderlandais susiję logistinės strategijos taps sudėtingesnės, tiekimo kanalai, be jokios abejonės, bus nukreipti nuo Roterdamo į kitus uostus.“

Geertas Wildersas

„Kad Nyderlandai taps mažiau patrauklūs, yra visiškai aišku. Logistiniu požiūriu, palikti ES yra labai nepalankus sprendimas“, – įsitikinęs M. Nijdamas.

Tačiau G. Wildersas tokiai nuomonei pritarti nenori. Jis beda pirštu į savo vadovaujamos partijos pateiktą ataskaitą, kurioje nurodyta, kad Nyderlandų ekonomikai išstojimas iš ES yra labai palankus. Nyderlandai, sprendžiant iš ataskaitoje išdėstytų teiginių, ir toliau liks galinga prekybos valstybe, be to, sutaupys milijardines sumas, skiriamas prekybos blokui.

„Roterdamo padėtis mums palikus Europos Sąjungą būtų ta pati, – sakė G. Wildersas. – Juk Roterdamas staiga nepersikels į Švediją.“

Ši mėnesį Nyderlandų bankas „Rabobank“ paskelbė keturis scenarijus, skirtus Europos ateičiai ir būsimiems procesams. Scenarijus, pagal kurį blokas suskaidytų dėl itin komplikuoto Didžiosios Britanijos atsiskyrimo ir augančio skeptiško požiūrio į Europos ateitį likusiose ES valstybėse narėse, pavaizduotas kaip nepalankus tiek Nyderlandams, tiek Roterdamui.

Tačiau G. Wildersas tokiai nuomonei pritarti nenori. Jis beda pirštu į savo vadovaujamos partijos pateiktą ataskaitą, kurioje nurodyta, kad Nyderlandų ekonomikai išstojimas iš ES yra labai palankus. Nyderlandai, sprendžiant iš ataskaitoje išdėstytų teiginių, ir toliau liks galinga prekybos valstybe, be to, sutaupys milijardines sumas, skiriamas prekybos blokui.

Pasak „Rabobank“ ekonomisto Elwino de Grooto, Roterdamo uosto situacija įrodo, kaip tampriai Nyderlandai susisaistę su ES ir bendrąja jos rinka.

„Esame tarsi voras Europos logistikos tinkle, – sakė E. de Grootas, – todėl jei jį kas nors, pavyzdžiu, „Nexit“, sutraukys, galime tikėtis atitinkamų pasekmių savo šalies ekonomikai.“

Naujas smūgis ekonomikai yra blogiausia, ko galėtų sulaukti ši 17 mln. gyventojų turinti valstybė. Gerokai nukentėjusi nuo 2007 ir 2008 metais ištikusios pasaulinės ekonomikos krizės, 2012 metais šalis ir vėl patyrė smūgį, po kurio pavyko gana greitai atsitiesti. Šį mėnesį paskelbti duomenys rodo, kad Nyderlandų ekonomika 2016 metais paaugo 2,1 proc.

„Rabobank“ analitikas E. de Grootas tvirtina, kad „Nexit“ pakirstų augančią ekonomiką.

Jis įsitikinęs, kad jei Nyderlandai paliktų ES, iškiltų begalė įvairiausių prekybos apribojimų, galinčių itin neigiamai atsiliepti Nyderlandų ekonomikai.