Vladimiro Putino viešnagė Vokietijoje ir Olandijoje balandžio 8–9 d. nebuvo tokia šilta kaip paprastai: santykiai tarp Berlyno ir Maskvos įsitempė po to, kai Kremlius pradėjo reidus prieš nevyriausybines organizacijas Rusijoje, įskaitant ir du Vokietijos fondus. Tačiau V.Putinas nepriima kritikos ir nori žinoti, iš kur Rusijos pilietinė visuomenė gauna paramą bei kontroliuoti jos veiklą.
© AFP/Scanpix

Kalbėdama Hanoverio paro­dos atidaryme, Angela Merkel kreipėsi į Rusijos prezidentą V.Putiną prašydama „duoti galimybę nevyriausybinėms organizacijoms“, kurias ji apibūdino kaip „inovacijų variklį“. Rusijos ir Vokietijos vadovai atidarė Hanoverio pramonės mugę, miniai aktyvistų susirinkus į protestą prieš Maskvos „susidorojimą su nevyriausybinėmis organizacijomis“.

Kaip rašo „The Telegraph“, šis šiltais aplodismentais sutiktas intarpas A.Merkel kalboje buvo skirtas Rusijos kišimuisi į nevyriausybinių organizacijų (NVO) darbą, nuo kurio neseniai nukentėjo ir du Vokietijos fondai. Naujasis įstatymas, apribojantis Rusijos NVO veik­lą, įsigaliojo prieš keletą mėnesių ir sulaukė kritikos ne tik iš tarptautinių žmogaus teisių organizacijų, bet ir iš iki šiol gana tolerantiškų Maskvos part­nerių. Tačiau panašu, kad Maskvai tokie pagrūmojimai pirštu nelabai rūpi: V.Putinas vienus protestus sveikino, kitų nematė, o į A.Merkel pastabas atsakė ramiai, gindamas savo politiką.

Santykiai nevienareikšmiški

Kaip pažymi „Deutsche Welle“, šiemet Rusija neatsitiktinai tapo partnere Hanoverio pramonės mugėje, kur naujausių technologijų pademonstruoti susirinko 6500 dalyvių iš 62 šalių. Savo atidarymo kalboje V.Putinas atkreipė dėmesį į galimybes investuoti Rusijoje ir gyrė tvirtus Vokietijos ir Rusijos prekybos ryšius, kurių apyvarta pernai buvo rekordinė – 80,5 mlrd. eurų (beveik 278 mlrd. litų). „Esu tikras, kad greitai pasieksime 100 mlrd.“, – V.Putiną citavo naujienų kanalas „France 24“. 

Tačiau panašu, kad ekonominiai ryšiai Europos partneriams ne visuomet yra pirmoje vietoje. „Spiegel“ cituoja tiek kairiąją, tiek dešiniąją Vokietijos spaudą, užsipuolusią žmogaus teisių pažeidimus Rusijoje pastaraisiais mėnesiais. Erika Steinbach, žmogaus teisių parlamentinės darbo grupės pirmininkė, pareiškė: „Nepaisant stiprių verslo ryšių, mes negalime užmerkti akių prieš tokią niūrią žmogaus teisių situaciją Rusijoje.“

Po reidų į NVO, Vokietija paaštrino savo toną su Rusija. Berlyne pokalbiui buvo iškviestas Rusijos diplomatas, o Vokietijos Vyriausybė taip pat viešai išreiškė savo nepasitenkinimą. „Mūsų fondai ir jų partneriai Rusijos visuomenėje atlieka svarbų vaidmenį vystant Vokietijos-Rusijos santykius“, – kalbėjo Vyriausybės atstovas spaudai Steffenas Seibertas. „Jų darbui trukdančios bei juos kriminalizuojančios priemonės kenkia mūsų santykiams“, – rašoma „Deutsche Welle“.

Siekia kontroliuoti užsienio paramą

Tuo tarpu pats V.Putinas bet kokią kritiką atmeta. Interviu Vokietijos televizijai „ARD“ sekmadienį jis gynė naująsias NVO kontrolės priemones sakydamas, kad Rusijos žmonės turi teisę žinoti, kurios organizacijos šalyje gauna finansavimą iš užsienio – „ir už ką“. Rusijos naujienų agentūra „RIA Novosti“ kitą dieną citavo Putiną toliau aiškinantį, kad neseniai vykdyti reidai prieš NVO Rusijoje siekia ne suvaržyti jų veiklą, bet „kontroliuoti finansines įplaukas iš užsienio, skirtas rusų NVO, įsitraukusioms į vietos politinę veiklą. Mes norime žinoti, kokios sumos užsienio lėšų ateina į Rusiją, kokiais kanalais ir kokiems tikslams“, – sakė V.Putinas.

Savo poziciją dėl NVO V.Putinas yra išdėstęs dar prieš metus savo straipsnyje „Rusija ir besikeičiantis pasaulis“: „Reikia aiškiai skirti – kur žodžio laisvė ir normalus politinis aktyvumas, o kur yra naudojami neteisėti minkštosios galios instrumentai. <...> „Tariamųjų NVO“, kitų struktūrų, remiamų iš užsienio ir siekiančių destabilizuoti padėtį vienose ar kitose šalyse, aktyvumas neleistinas.“

Protestavo ir „Femen

Panašu, kad savo žodžiams Rusijos prezidentas suteikė turinio priėmus naująjį įstatymą dėl NVO, finansuojamų iš užsienio, su kuriuo užsienio paramos kontrolė Rusijoje tampa sistemiška. Kaip praneša „RIA Novosti“, kovą prasidėjo NVO patikrinimai visoje šalyje. Pagal naująją tvarką, jos privalo užsiregistruoti kaip „užsienio agentai“, nors pačios NVO tvirtina, kad tai – tas pats, kaip pasivadinti „šnipais“ ir diskredituoja jas visuomenės akyse. BBC pažymi, kad už pažeidimus numatytos didelės baudos ar net dviejų metų laisvės atėmimas. Tarp patikrinimus bei reidus praėjusių NVO pateko ir tarptautinės organizacijos, tokios kaip „Amnesty International“, „Human Rights Watch“ ir „Memorial“, kurios nusprendė nepasiduoti ir surengė protestus Vokietijoje bei Olandijoje.

Vokietijoje V.Putiną lydėjo protestuotojų minios su šūkiais „Palikite NVO ramybėje“ ir „STOP politiniam terorui“, rašo „Deutsche Welle“. Tuo tarpu atvykus į Olandiją, pirmadienį V.Putiną pasitiko dar didesnės minios – čia jo laukė tūkstančiai gėjų teisių gynėjų ir iki pusės nuleistos vaivorykštės spalvų vėliavos Olandijos sostinėje. Protestuotojai priešinosi Rusijos Parlamentui pateiktam įstatymui, kuris draudžia homoseksualumo „propagandą“ tarp nepilnamečių. Vis dėlto viešųjų ryšių prasme V.Putino vizito „vinimi“ tapo judėjimo „Femen“ pusnuogių merginų protestas. Skandalingomis akcijomis išgarsėjusios nuogalės iš Ukrainos prasibrovė iki V.Putino ir A.Merkel ir ėmė skanduoti necenzūrinius šūkius anglų kalba, skirtus Rusijos prezidentui – šis incidentas spaudoje buvo nušviestas ne ką mažiau nei pats V.Putino vizitas.

Reaguoti neskuba

Pareiškimai V.Putinui viešint Hanoveryje yra ne pirmas kartas, kai Berlynas bando reaguoti į Maskvos veiksmus žmogaus teisių srityje. Lapkritį viešėdama Maskvoje, A.Merkel viešai kritikavo sprendimą skirti dvejus metus laisvės atė­mimo Rusijos merginų pankroko grupės „Pussy Riot“ narėms už pasirodymą Maskvos ortodoksų katedroje, kuris buvo pavadintas „chuliganizmu, paskatintu religinės neapykantos“.

Tačiau akivaizdu, kad V.Putinui tokie A.Merkel „pagrūmojimai“ neatrodo rimti. Dar tą patį lapkritį įsigaliojo įstatymas dėl NVO finansavimo iš užsienio, pagal kurį prasidėjo masiniai organizacijų patikrinimai, įskaitant ir du vokiečių fondus, pažymi „Radio Free Europe/Radio Liberty“. Po vizito Vokietijoje V.Putinas taip pat neskubėjo reaguoti į kritiką bei prašymus ir daugiausia, ko galima tikėtis – tai, jog vokiečių organizacijos Rusijoje bus paliktos ramybėje.

Ypač iškalbingas buvo V.Putino susitikimas su Olandijos premjeru Marku Rutte: nors pastarasis iškėlė žmogaus teisių klausimą susitikimo metu, visa tai vyko „šiltos draugystės ir dialogo tarp Rusijos ir Olandijos dvasioje“, o po susitikimo M.Rutte pareiškė tik tiek, jog premjerai „turi skirtingas idėjas įvairiais klausimais“, – pažymi naujienų agentūra „Interfax“. Tad nepaisant protestų bei pareiškimų, vargu ar kas pasikeis ir iš pačių europiečių pusės: ekonominiai ryšiai ir toliau stiprėja, o „padėti Rusijai diversifikuoti ekonomiką ir vystyti pilietinę visuomenę“ norinti Vokietija ir toliau Kremliaus pernelyg nepykdys.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Seimo socdemai su valstiečiais bando sudaryti slaptą paktą (21)

DELFI duomenimis, antradienį Seimo Socialdemokratų frakcijos bei Lietuvos valstiečių ir žaliųjų...

Dėl suvalgyto saldainio – konfliktas su prekybos centro apsaugos darbuotoju (35)

Prieš pirkdami maisto produktus turguje, nesibodite jų paragauti, o pardavėjai tai leidžia.

Mama parodė, ką Turkijoje siaučiantis virusas padarė jos vaikui: oda luposi gabalais (64)

Turkij os turizmui – neramios dienos. Nuo liepos vidurio nesiliauja pranešimai apie Koksaki...

D. Adomaitis paskelbė galutinį rinktinės dvyliktuką papildyta trenerio interviu (126)

Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės trenerių štabas likus kiek daugiau nei savaitei iki Europos...

J. Baronui pavyko pasprukti, nes nuo kojos buvo nuimta apykojė (39)

Po išpuolio sostinės Antakalnio mikrorajone esančioje picerijoje policijos ieškomas tris kartus...

1 euras Odesoje – per dideli pinigai: parodė, ką galima nusipirkti už centus (133)

Pigiau nei Odesoje – sunku surasti. Šiame Ukrainos kurorte už centus galite važinėti viešuoju...

Feisbuke plinta kliedesys apie žiurkių mėsą (17)

Visus melagingos naujienos bruožus turinti nuoroda antradienį pradėjo plisti tarp socialinį...

Beveik 20 metų japonus pažįstantis lietuvis papasakojo, kas jį stebina iki šiol

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Azijos studijų centro (ASC) vadovas dr. Aurelijus Zykas DELFI...

Barselonoje buvo planuojamas kur kas didesnis išpuolis (3)

Vienas iš įtariamų išpuolio Barselonoje rengėjų teisme pripažino, kad buvo planuojama įvykdyti...