Skubos tvarka priimtas sprendimas pristabdyti susitarimą dėl Šengeno zonos visoje per 800 kilometrų ilgio Vokietijos sienos su Austrija atkarpoje likusioms Europos Sąjungos (ES) šalims narėms sukels šoką, taip pat paskatins ieškoti nuoseklesnės strategijos migrantų krizei spręsti, rašo „The Guardian“. Panašu, kad masinį pabėgėlių iš Sirijos, Irako, Eritrėjos ir Afganistano srautą atremiančios Vengrija, Italija ir Graikija mažai teužjaus Vokietiją.
Vokietijos sprendimas sutapo su ES šalių narių vidaus reikalų ministrų sprendimu surengti susitikimą susiklosčiusiai situacijai aptarti. Vokietijos iniciatyvai nustatyti naują kvotų sistemą, skirtą tolygiau ES šalyse narėse paskirstyti pabėgėlius, pritaria toli gražu ne visos ES šalys narės.
Vokietijos vidaus reikalų ministras Thomasas de Maiziere’as pranešė, kad nors naujojo sprendimo dėl sienų kontrolės atnaujinimo centre atsidūrusi Austrija, šis sprendimas turės poveikio visoms Vokietijos sienoms.
ES geografiniame centre esanti didžiausia bloko narė Vokietija – Šengeno zonos ašis. Vokietija turi bendrų sienų su devyniomis valstybėmis, taigi be Vokietijos dalyvavimo Šengeno zona pasmerkta žlugti.
Tai jau antras per pastarąsias dvi savaites Vokietijos vyriausybės priimtas vienašališkas sprendimas. Iš anksto neinformavęs Briuselio, Budapešto ir Vienos, Berlynas pranešė, kad dėl pabėgėlių koncentracijos Vengrijoje Vokietija atsisako laikytis Dublino reglamento pavadinimu žinomų taisyklių, kuriose nurodoma, kad žmonės privalo būti registruojami ir turi pateikti prašymus suteikti prieglobstį toje ES šalyje, į kurią patenka pirmiausia.
Dėl šio sprendimo į Vokietiją plūstelėjo saugaus prieglobsčio ieškančių sirų banga. Nors Vokietija sulaukė liaupsių dėl tokio humaniško poelgio, galiausiai šiai šaliai teko pripažinti, kad jai nebepavyksta suvaldyti situacijos. Apie tai liudija rugsėjo 13 d. sprendimas uždaryti sienas.
Austrijoje ir Vengrijoje, kur taip pat imamasi griežto naujojo sienų uždarymo režimo, daugelis naujai atvykstančių imigrantų taps nelegalais. Pranešama, kad Vengrijos ir Serbijos pasienyje esančioje pabėgėlių stovykloje praėjusį savaitgalį buvo vykdoma operacija, ratus virš stovyklos nuolat suko sraigtasparniai, o policijos pajėgos su šunimis patruliavo pasienį juosiančią spygliuotą tvorą. Dėl vandens ir tualetų trūkumo stovykloje sąlygos iš tiesų yra itin prastos.
Austrijos kancleris Werneris Faymannas apkaltino Vengrijos prieš imigraciją nusistačiusią vyriausybę nacių laikus primenančiu elgesiu. Stokholmas ir Kopenhaga apsikeitė kritiškais pareiškimais po to, kai Danijos valdžia leido pabėgėliams vykti į Švediją, nors šie neturėjo tam reikalingų dokumentų.
Situacija Skandinavijos šalyse, Centrinėje Europoje ir Vokietijoje akivaizdžiai liudija apie įtampą, kurios nepavyks išvengti netrukus įvyksiančiame ES šalių narių vidaus reikalų ministrų susitikime.
„Pirmadienio neeilinis vidaus reikalų ministrų susitikimas labai svarbus. Dabar mums reikia skubaus progreso dėl komisijos siūlymų“, - po rugsėjo 13 d. įvykusio pokalbio su Vokietijos kanclere Angela Merkel sakė Europos Komisijos (EK) pirmininkas Jeanas-Claude’as Junckeris.
„Turime dėti pastangas tam, kad kaip tik įmanoma greičiau galėtume grįžti prie normalių atvirų sienų Šengeno sistemos“, - patikino jis.
Berlynas remia EK schemą, tačiau šiai schemai itin aršiai priešinasi Rytų ir Centrinės Europos regionai, kadangi šios šalys neturi didelės prieglobsčio suteikimo patirties.
Vokietijos sprendimas atnaujinti pasienio kontrolę gali dar labiau įbauginti Rytų Europos šalis, nes Šengeno sutartis – tai vienas iš labiausiai vertinamų narystės ES aspektų šioms postsovietinėms valstybėms, kurių gyventojų galimybės keliauti iki 1989 m. buvo itin apribotos.
Net ir didžiausias ES liberalios migracijos politikos oponentas Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas teigia, kad vengrams Šengeno zona reiškia laisvę.
Vis dėlto ši sistema šiuo metu atsidūrusi itin įtemptoje situacijoje. Vien per šį mėnesį iš Vengrijos ir Austrijos į Bavariją atvyko apie 63 tūkst. pabėgėlių, o tai viršija bendrą per pastaruosius vienerius metus atvykusių pabėgėlių skaičių. Rugsėjo 12 d. atvykusių pabėgėlių skaičius siekė 12 tūkst., dar keli tūkstančiai atvyko rugsėjo 13 d.
Vokietijos vicekancleris ir socialdemokratų lyderis Sigmaras Gabrielis pasmerkė Europą dėl neveiksnumo ištikus krizei ir pareiškė, kad Vokietija padarė viską, ką galėjo, tačiau pasiekė savo galimybių ribą.
Th. del Maiziere’as mano, kad atnaujinta sienos kontrolė užkirs kelią žmonėms, į Vokietiją atvykstantiems be galiojančių kelionės dokumentų. Tokiu būdu užkraunama atsakomybė tranzito šalims šiuos asmenis nuolat tikrinti, o kitos ES šalys narės patiria papildomą spaudimą prieš rugsėjo 14 d. įvyksiantį susitikimą Briuselyje.
„Vokietija žino savo įsipareigojimus, tačiau našta solidariai turi būti pasidalinta“, - patikino jis.
