„Tikrai to nenoriu. Toks žingsnis turėtų neigiamų politinių ir ekonominių pasekmių mums visiems“, - sakė Nyderlandų finansų ministras Vokietijos verslo laikraščiui „Handelsblatt“ apie galimybę, kad 26 nares turinti Šengeno zona, kurioje žmonės gali keliauti be vizų ir dokumentų tikrinimo prie vidinių sienų, galėtų sumažėti iki penkių-šešių valstybių.
Tačiau J.Dijsselbloemas pabrėžė, kad „ilguoju laikotarpiu mes negalėsime išlaikyti mūsų socialinės gerovės, jei prieglobsčio prašytojų antplūdis tęsis“.
Ragindamas valstybes nares prisiimti sąžiningą dalį migrantų antplūdžio naštos, J.Dijsselbloemas įspėjo: „Jei ES nepavyks užtikrinti geresnės savo išorės sienų apsaugos, tuomet tai padarys nedidelė grupė šalių - todėl, kad turime ginti mūsų visuomenę ir mūsų aukštus socialinius standartus“.
„Tai galėtų būti mini Šengenas, net jei tai, be jokios abejonės, nėra geriausias sprendimas“, - sakė Eurogrupės vadovas.
„Kai kurios šalys moka didesnę kainą dėl migrantų krizės, nes priima migrantus. Tai Švedija, Vokietija, Austrija, Belgija ir Nyderlandai. Esame toje pačioje padėtyje, todėl norime glaudžiau bendradarbiauti tarpusavyje“, - sakė J.Dijsselbloemas kitame interviu Belgijos laikraščiui „L'Echo“.
Kitais metais Nyderlandai pirmininkaus ES, o šios šalies užsienio reikalų ministras Bertas Koendersas (Bertas Kundersas) yra sakęs, jog Europa privalo stengtis išsaugoti gyvą Šengeno svajonę.
Po „Islamo valstybės“ džihadistų įvykdytų žudynių ES praėjusią savaitę sutarė iki metų galo įgyvendinti Šengeno erdvės reformas.
Numatyta reformuoti Šengeno sienų kodeksą, „kad prie visų išorės sienų būtų galima vykdyti visų keliaujančiųjų, įskaitant tuos, kuriems taikomas laisvo judėjimo režimas, sisteminius ir privalomuosius patikrinimus“, praėjusį penktadienį sakė Prancūzijos vidaus reikalų ministras Bernardas Cazeneuve'as.