Šimtas pirmųjų naujosios Estijos vyriausybės dienų bus ramios, pirmadienį pažadėjo ministrų kabineto vadovo postą palikęs Martas Laaras. Savo ir opozicine tapusios Tėvynės Sąjungos vardu buvęs premjeras pažadėjo šį laikotarpį nekritikuoti naujosios vyriausybės.
"Naujoji vyriausybė pradėjo eiti savo pareigas, kad tarnautų žmonėms ir šaliai, todėl naujasis kabinetas nusipelno ir pripažinimo, ir paramos šiame darbe", - sakė M.Laaras. Ekspremjeras paragino ir žurnalistus leisti naujajam vyriausybės vadovui apsiprasti su šiomis pareigomis.

Naujasis premjeras Siimas Kallas, savo ruožtu, pažadėjo spręsdamas principinius klausimus įsiklausyti ir į koalicijos, ir į opozicijos patarimus. Estijos prezidentas Arnoldas Ruurtelis sekmadienį ryte pasirašė sprendimą patvirtinti naująją vyriausybę.

Estijos parlamentas pirmadienį prisaikdino naują centro dešiniąją vyriausybę, kuriai vadovaus Estijos kronos tėvu vadinamas Siimas Kallas, taip išspręsdamas politinę krizę, šiai šaliai galėjusią sutrukdyti sklandų integravimąsi į Europos sąjungą (ES) ir NATO.

53 metų verslą remiančios Reformų partijos vadovas S.Kallas, 1991-1994 metais buvęs centrinio banko pirmininku ir padėjęs įgyvendinti vieną drąsiausių to meto monetarinių reformų buvusiose SSRS respublikose, šįsys vadovaus 10-jai posovietinei Estijos vyriausybei, kuri turi atvesti šalį į Vakarų institucijas.

Dviejų vaikų tėvui, kuris 1972 metais baigė Tartu universiteto finansų ir kreditų fakultetą, didžiausias išbandymas teko 1993 metais, kai kilo skandalas dėl dingusių 10 mln. dolerių banko pervedimo, su kuriuo buvo susijęs S. Kallo vadovaujamas centrinis bankas.

Daugelis pripažįsta, jog dėl vadinamojo "10 milijonų dolerių pradanginimo skandalo" S.Kallui iki šiol nesisekė užimti aukščiausių valdžios postų. 1994 metų spalį S.Kallas pirmą kartą bandė tapti premjeru, tačiau kandidatūrą, kurią pasiūlė tuometinis šalies prezidentas Lennartas Meri (Lenartas Meris), parėmė tik 40 deputatų iš 101. Kiti 55 buvo prieš S.Kallo paskyrimą vyriausybės vadovu.

Estijos aukščiausiasis teismas paneigė S.Kallo kaltę ir atmetė su pervedimu dabar neveikiančiam bankui susijusius kaltinimus dėl lėšų švaistymo, piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi bei neteisingos informacijos pateikimo. Beje, pinigai neatsirado iki šiol.

Pats S.Kallas tvirtina, kad buvo apkaltintas dėl politinių priežasčių, nes kitiems su šia afera susijusiems žmonėms jokie kaltinimai taip ir nebuvo pateikti.

S.Kallas perima valdžią tuo metu, kai 1,4 mln. Estijos gyventojų vis aiškiau pasidalija į laimėjusius ir pralaimėjusius dėl staigios ekonominės plėtros, šalyje vykusios pastaruosius 10 nepriklausomybės metų. Ekonominiai skirtumai suskaldė Estijos politiką bei sukėlė nerimą S.Kallui. "Šis konfliktas gali nubraukti visa, ką iki šiol pavyko pasiekti", - praėjusią savaitę sakė S.Kallas parlamente pristatydamas savo programą.

Siekdamas spręsti šią problemą, S.Kallas pasiūlė iš opozicijos į vyriausybę pereiti Centro partijai, pasisakančiai už pensijų didinimą, valstybės paramą skurdiems regionams, nemokamą maistą pradinių mokyklų mokiniams bei planuojamą energetikos kainų padidinimo peržiūrėjimą.

Tuo tarpu už laisvą rinkos veikimą pasisakanti S.Kallo Reformų partija atsisako didinti mokesčius ir žada nekeisti finansų politikos. Tačiau praeityje S.Kallui yra tekę spręsti ir sudėtingesnių problemų.

Būdamas centrinio banko vadovas 1992 metais, nepaisydamas tuometinio premjero Tiito Vahi (Tyto Vehio) nepritarimo ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF) rekomendacijų, jis ryžtingai įvedė Estijoje naująją valiutą, kad būtų galima atsikratyti infliacijos krečiamo rublio.

Nepaisant tvyrojusios nežinomybės, kronos įvedimas buvo sėkmingas. Susieta su Vokietijos marke, ji atlaikė visas finansines krizes, kurias praėjusiame dešimtmetyje teko išgyventi rinkose atsiradusioms naujoms valiutoms.

Pasak analitikų, ryžtingas ir savalaikis Estijos pasitraukimas iš rublio zonos tapo pagrindiniu veiksniu įgyvendinant sėkmingas rinkos reformas, dėl kurių šalis tapo viena pirmaujančių kandidačių derybose dėl narystės Europos Sąjungoje.

Estams žengiant į kapitalizmą, S.Kallas, kuriam anksčiau yra tekę dirbti ir ekonomistu Finansų ministerijoje, laikraščio redaktoriumi bei profsąjungų lyderiu, 1994 metais įkūrė liberalios pakraipos Reformų partiją.

Kritikų praminta bankininkų partija, ji greitai tapo populiari tarp naujosios verslininkų klasės bei gerai uždirbančio jaunimo, kurie tapo pagrindiniai laimėtojai dėl naujųjų ekonomikos laisvių.

Dviejose valdančiosiose koalicijose S.Kallas buvo finansų ir užsienio reikalų ministras, tačiau nepaisant partijos populiarumo, premjeru jam tapti nepavyko.

Pasitraukusioje Marto Laaro vyriausybėje S.Kallas pasižymėjo kaip griežtas ir nepalenkiamas ministras, rankoje tvirtai laikęs valstybės piniginę.

Net jo politiniai oponentai pripažįsta, jog jo žodžiu galima pasitikėti, tuo tarpu draugai pažymi jo sugebėjimą įžiebti ugnį bet kokiame vakarėlyje. S.Kallui, siekiant suvaldyti savo koaliciją ir palenkti nepatenkintus estus, prireiks visų jo asmeninių sugebėjimų.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

G. Paluckas rėžė koalicijos partneriams: reikia ne naikinti, o kurti (103)

Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkas Gintautas Paluckas sukritikavo penktadienį...

Kiek studentai mokės už butus Vilniuje (50)

Rugpjūtis ir rugsėjis tradicinis būsto nuomos pikas miestuose, kuriuose yra aukštosios mokyklos....

Nacionalinėje žemės tarnyboje sujudimas: atlikta krata vadovo kabinete (1)

Kaip DELFI patvirtino Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) veiklą kuruojantis žemės ūkio...

Laukiniai reklamos vakarai: feisbuko žvaigždėms – savos taisyklės (52)

Praėjusią savaitę nuskambėjusi istorija, kai Lietuvos bankas viešai pabarė feisbuko...

Kraupi moters išpažintis: brolis pirma pardavė kiemo draugams, o toliau prievartavo pats (143)

Nuo savo praeities ji bėgo ilgai ir baisią paslaptį slėpė ir nuo mylimųjų, ir nuo vaikų,...

Pasiruoškite: vaizdas sostinės gatvėse skirsis kaip diena ir naktis (35)

Pirmąsias rugsėjo savaites eismas sostinėje taps kur kas intensyvesnis – į gatves išvažiuos...

(Ne)laimingoji turistė išgyveno jau trečiąją teroro ataką (9)

Po Europą keliaujanti jauna Australijos pilietė buvo įvykių epicentre, kai teroristai surengė...

Kas nutinka, kai po žeme sprogsta atominė bomba (7)

Egzistuoja daug būdų, kaip žemėje iškasti milžinišką duobę, tačiau neabejotinai pats...

Dvejus metus laukta „Karklė“ prasidėjo: festivalininkai į linksmybes neskuba (11)

Penktadienio vidurdienį festivalis „ Karklė “ pagaliau atvėrė vartus. Ir nors palapinių...

Turistai iš JAV ir Vokietijos atvyksta į Lietuvą dėl neįprastos pramogos (10)

Jeigu artimiausią sekmadienį ir pirmadienį – rugpjūčio 20 dieną Vilniuje ir rugpjūčio 21...