Daugėja euroskeptikų
Anot Estijos URM vadovo, Europos Sąjungos viduje pastaruoju metu vis didėja skeptiškumo šešėlis. Tai puikiai matome kad ir iš pastarųjų metų parlamento rinkimų, kuriuose dažnai laimi prieš Europos Sajungą nusiteikusios partijos. Kaip pavyzdį ministras pateikė Švediją ir Suomiją, tai yra tas šalis, kuriose per daugelį metų buvo nusistovėjusios tos pačios politinės jėgos. Per pastaruosius rinkimus nemažai vietų parlamente gavo būtent euroskeptiškų pažiūrų neslepiančių partijų atstovai.
„Svarbiausias dalykas, norint siekti ES augimo, yra išvengti to skeptiškumo“, – studentams savo mintis dėstė nuo 2005 metų Estijos diplomatijai vadovaujantis U. Paetas.
Ministras tikino, kad pats netapo vienu iš skeptikų. „Man patinka matyti platesnį kontekstą. Aš vertinu tai, ką Europos Sąjunga pasiekė per visus savo gyvavimo metus. Beje, nepaisant viduje augančių pesimistinių nuotaikų, šiuo metu yra apie 11 šalių, kurios išreiškė norą prisijungti prie ES. Tiesa, reikia pripažinti, kad yra dar nemažai nenuveiktų dalykų ir problemų“, – teigė U. Paetas.
Viena iš tokių problemų, anot jo, yra ta, kad dalis politinio elito per greitai juda į priekį.
Kaip pavyzdį jis mini Lisabonos sutartį, kuri buvo patvirtinta taip greitai, kad niekas net neturėjo galimybės ir laiko diskusijoms ar priešinimuisi.
„Tai įvyko tuo metu, kai valstybės ekonomika sparčiai augo. Jau kelios gyventojų kartos matė tik stiprėjančią valstybę. Jie negalvojo, kad gali būti kitaip. Kai prasidėjo ekonomikos lėtėjimas žmones ištiko šokas“, – teigė U. Paetas
Būtent dėl šių priežasčių, anot ministro, reikia ypač atsargiai revoliucines idėjas paversti tikrove. Reikėtų būti atsargiems ir su pernelyg didelės valdžios atidavimu Briuseliui ar Europos Komisijai. Anot jo, žmonės tiesiog dar nepasiruošę viso to pasekmėms.
Estija pajuto tiesioginę ES jėgą
Estijos URM vadovas pripažino, kad bene kiekviena mažesnė mūsų kontinento šalis norėjo tapti ES dalimi.
„Geriausias pavyzdys – Estija. Šiuo metu mūsų šalyje gyvena 1.3 mln, o ES – 500 mln gyventojų. Kai 2004-aisiais tapome Europos Sąjungos dalimi, tiesiogiai pajutome jos dydį ir jėgą, nes tarptautinėje arenoje kitos šalys pradėjo į mus žiūrėti ne kaip į mažą valstybę, bet kaip į ES narę“, – sakė Estijos politikas.
Didesnį saugumo jausmą Estijai suteikia ir glaudus Baltijos šalių bendradarbiavimas. Šio regiono valstybės, anot jo, bendrą kalbą randa tiek politinėje, tiek ekonominėje sferoje. „Dėl glaudaus bendradarbiavimo Lietuvą ir Latviją man kartais net sunku vadinti užsienio valstybėmis“, – gerus trijų valstybių santykius pabrėžė U. Paetas.
Pastarųjų metų recesiją šios trys valstybės išgyveno skirtingai. Latvija, anot jo, turėjo daugiausia problemų – jie privalėjo prašyti Tarptautinio valiutos fondo bei kitų ES valstybių pagalbos. Šiuo metu visos Baltijos šalys, jo žodžiais, grįžta į senas vėžes.
Viena Estijos atsparumo krizei priežasčių buvo tai, jog šalis turi vieną mažiausių Europoje valstybės skolų, kuri, anot ministro, siekia 6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Dėl to šalis neturėjo mokėti didelių palūkanų.
Antrasis dalykas, kuris, anot Estijos URM vadovo, padėjo jiems išvengti gilios recesijos yra sukaupti rezervai, kurie ir buvo panaudoti krizės metu. „Didžiuojamės tuo, kad per pastaruosius du dešimtmečius, neatsižvelgiant į tai, kuri vyriausybė tuo metu buvo valdžioje, metinis biudžetas visada buvo subalansuota“, – pabrėžė U. Paetas.