M. Abbasas ES diplomatijos vadovei Federicai Mogherini sakė, kad palestiniečiai tebesilaiko savo įsipareigojimų taikos procesui Artimuosiuose Rytuose ir paragino Bendriją imtis aktyvesnio „politinio“ vaidmens.
Palestiniečių prezidento susitikimas su F. Mogherini ir 28 ES užsienio reikalų ministrais sutapo su JAV viceprezidento Mike'o Pence'o lankymusi Izraelyje, kur jis paskelbė, kad Vašingtono ambasada bus perkelta iš Tel Avivo į Jeruzalę iki 2019 metų pabaigos, nors palestiniečiai tam kategoriškai prieštarauja.
Palestiniečių užsienio reikalų ministras Riadas al Malki interviu naujienų agentūrai AFP sekmadienį Briuselyje sakė, kad ES pripažinimas Palestinos valstybės būtų „būdas atsakyti“ į JAV prezidento spendimą pripažinti Jeruzalę Izraelio sostine.
„Mes nuoširdžiai Europos Sąjungą laikome savo tikru partneriu ir draugu, todėl raginame jos nares skubiai pripažinti Palestinos valstybę. Mes patvirtiname, kad šis pripažinimas neprieštarauja derybų atnaujinimui“, – M. Abbasas sakė žurnalistams pirmadienį.
82 metų M. Abbasas iš pradžių su F. Mogherini susitiko dviese, o paskui kartu pietavo su Bendrijos užsienio reikalų ministrais. Šios derybos įvyko kasmėnesinio ministrų susitikimo kuluaruose.
Praėjusį mėnesį Izraelio vyriausybės vadovas Benjaminas Netanyahu dalyvavo analogiškame susitikime.
M. Abbasas sakė, kad palestiniečiai vis dar „nori eiti toliau derybų keliu“ ir yra pasiryžę „kovoti su terorizmu, smurtu ir ekstremizmu vietos, regiono ir tarptautiniu lygmeniu“.
Pripažinimas mažai tikėtinas
Diplomatai ir pareigūnai Briuselyje sako, kad Palestinos valstybės pripažinimas pirmadienį mažai tikėtinas – ES tai palieka nuspręsti kiekvienai valstybei narei individualiai. Pasak jų, daugių daugiausia, ko gali tikėtis M. Abbasas, tai pažanga kelyje į „asociacijos susitarimą“ su bloku.
Kai kurios šalys, ypač Prancūzija, norėtų, kad M. Abbasas ką nors išsivežtų iš šio susitikimo, tačiau kitos valstybės yra atsargesnės.
Ispanijos užsienio reikalų ministras Alfonso Dastis pareiškė esąs pasiruošęs pradėti diskusijas dėl galimo susitarimo, tačiau perspėjo, kad M. Abbasas turėtų sušvelninti savo retoriką po savo komentarų prieš Jungtines Valstijas.
„Manau, kad turėtumėme jo paprašyti valdyti savo reakciją į sprendimus, kuriuos mes patys kritikuojame“, – A. Dastis sakė žurnalistams atvykęs į susitikimą.
Anot R. al Malki, Palestinos savivaldos administracija „labai rimtai“ žiūri į tokį susitarimą, tačiau taip pat tikisi oficialaus Palestinos valstybės pripažinimo.
Pasak F. Mogherini, abiem šalims reikia „pademonstruoti didesnį nei anksčiau bendradarbiavimą su tarptautine bendruomene“, norint siekti taikos.
Jungtinėms Valstijoms įšaldžius dešimtis milijonų dolerių įnašų JT Paramos ir viešųjų darbų Palestinos pabėgėliams agentūrai (UNRWA), F. Mogherini pažadėjo palestiniečių vadovui, kad ES tęs numatytą finansavimą.
ES ir jos narės kartu yra didžiausios palestiniečių donorės, per 2017 metus skyrusios beveik 359 mln. eurų (439 mln. dolerių) paramos, pareiškė F. Mogherini.
Palestiniečių vadovybė sako, kad Jungtinės Valstijos nebegali būti taikos proceso tarpininkės ir nori, kad taikos deryboms vadovautų tarptautinė bendruomenė.
„Palestiniečiai nori pereiti nuo JAV vadovaujamo proceso prie labiau daugiašalio proceso. Ir atrodo, kad iš ES pusės taip pat yra didesnis susidomėjimas prižiūrėti tokį procesą“, – sakė Hugh Lovattas, Izraelio ir Palestinos projekto koordinatorius Europos užsienio santykių taryboje (ECFR).
D. Trumpo žentas ir aukšto rango patarėjas Jaredas Kushneris drauge su nedidele komanda jau kelis mėnesius rengia naują JAV pasiūlymą taikos deryboms tarp Izraelio ir palestiniečių atgaivinti, tačiau nežinoma, kokią pažanga padaryta.
Vienas aukšto rango ES pareigūnas penktadienį sakė, kad Bendrijos nuomone, „kažkoks planas yra ruošiamas“, nors „apie jo turinį ir parametrus“ Briuselis vis dar nieko nežino.