„Šiandien prasideda nauja era, - vos tik paaiškėjus naujienai surengtoje spaudos konferencijoje sakė A. Tajani. – Būsiu visų pirmininkas.“

A. Tajani pirmąkart išrinktas EP nariu 1994-aisiais. Nuo 2008 iki 2014 m. jis dirbo Europos Komisijos pirmininko pavaduotoju, po to – Europos Parlamento pirmininko pavaduotoju. Jis tapo 15-uoju EP pirmininku nuo 1979-ųjų, kai šis Parlamentas imtas rinkti tiesiogiai.

Mėgdžioja S. Berlusconi stilių

Mandagiu ir išmintingu laikomas italų politikas yra artimas buvusio Italijos premjero Silvio Berlusconi sąjungininkas. Anksčiau A. Tajani dirbo žurnalistu italų televizijoje „Rai“ ir laikraštyje „Il Giornale“. Be to, jis yra vienas S. Berlusconi partijos „Forza Italia“ steigėjų.

Jis jau seniai skleidžia buvusio Italijos premjero įtaką centro dešiniųjų Europos liaudies partijoje (EPP) – didžiausioje frakcijoje vienintelėje ES piliečių renkamoje institucijoje.

Silvio Berlusconi ir Antonio Tajani

A. Tajani uoliai mėgdžioja S. Berlusconi aprangos kodą ir stilių: renkasi tamsų kostiumą, kuklų kaklaraištį, mėgsta prabangius laikrodžius, tvirtai spaudžia ranką ir maloniai kvepia.

Dalis EP narių negaili kritikos A. Tajani, kuris, anot jų, nepakankamai stengėsi išspręsti dyzeliu varomų automobilių taršos klausimą. „Jis nebuvo labai atviras, skaidrus ir teisingas Europos Komisijos narys“, - patikino aktyvi vokiečių politikė ir žaliųjų atstovė Ska Keller.

Kokių pokyčių tikėtis?

Kaip rašo „The New York Times”, italas, ketvirtajame balsavimų raunde įveikęs tėvynainį Gianni Pittella, perima EP vairą tuo metu, kai Europos Sąjungą (ES) apėmusios rimtos problemos.

EP – vienintelė tiesiogiai renkama institucija tarp itin netrumpo ir neretai neviltį keliančio ES reprezentuojančių institucijų sąrašo. Vis tik tenka pripažinti, kad EP tenka kovoti, kad į jį būtų žvelgiama su pakankama pagarba.

A. Tajani siekia atsiriboti nuo pirmtako Martino Schulzo, lapkričio mėn. pranešusio apie ketinimus grįžti į Vokietijos politinį gyvenimą. Dalies EP narių manymu, M. Shulzas buvo pernelyg linkęs išnaudoti užimamą postą asmeniniams įsitikinimams skleisti.

Antonio Tajani

Kaip sausio 17 d. prieš balsavimą sakė pats A. Tajani, EP reikia pirmininko, o ne ministro pirmininko. „Kai stovėsiu prieš [Europos Vadovų] Tarybą, dėstysiu ne savo, o [Europos] Parlamento idėjas“, - patikino jis, turėdamas omenyje Europos Vadovų Tarybos viršūnių susitikimus.

„Brexit” ir kiti klausimai

Aštriausias klausimas, susijęs su ES reikalais, – tai JK traukimosi iš ES sąlygos ir eiga. EP turi veto teisę dėl bet kokio susitarimo, kokį tik Londonui pavyks pasiekti su visa ES. Sausio 17 d. A. Tajani pasižadėjo laikytis nešališkumo principo: „Turėsime elgtis labai subalansuotai, ginti Europos teises, tačiau, mano manymu, ateityje JK taps svarbia mūsų partnere“.

Maža to, A. Tajani teks balansuoti tarp liberalų ir centro dešiniųjų, reikalaujančių didesnio atvirumo ir laisvos prekybos, ir centro kairiųjų bei smulkiųjų partijų, reikalaujančių orientuotis į kur kas labiau protekcionistiškus veiksmus. Tikru išbandymu taps vasario mėn. EP vyksiantis balsavimas, skirtas priimti sprendimą, ar turėtų būti tvirtinama ES ir Kanados išsamioji ekonomikos ir prekybos sutartis. Dar A. Tajani teks vadovauti sprendžiant likimą ginčytino teisės akto, skirto įpareigoti ES šalis nares dalintis prieglobsčio ieškančiųjų antplūdžio našta.

Kodėl europiečiai nesidomi EP?

1979 m. priimtas sprendimas tiesiogiai rinkti EP narius buvo skirtas priartinti europietiškąjį projektą prie visų ES šalių narių gyventojų ir padidinti demokratinį šios institucijos priimamų spendimų legitimumą.

Deja, kažin ar šis sprendimas galiausiai pasiteisino. Laipsniškai mažėjant kas penkerius metus dalyvaujančių rinkėjų skaičiui, EP tapo puikia platforma maištaujančioms, prieš valdžios elitą nusiteikusioms partijoms, pasižyminčioms aiškiu antieuropietišku nusiteikimu.

Be to, EP ėmė lyg magnetas traukti lobistus, siekiančius daryti įtaką teisės aktams opiais klausimais, pradedant leistinomis oro taršos normomis, aktualiomis pramonei ir automobilių gamintojams, ir baigiant telekomunikacinių paslaugų įkainiais. Dalis EP narių įsivėlė į korupcijos skandalus, o tai savo ruožtu tik dar labiau padidino nusivylimą šia institucija. A. Tajani žadėjo siekti, kad ES būtų artimesnė piliečiams ir demokratiškesnė, nepamiršti esminių Europos vertybių, taip pat aktyviau kovoti su nedarbo problema.