Visame Briuselyje girdisi palengvėjimo atodūsiai, pirmininkavimą ruošiantis perimti ES naujokei Švedijai.
Diplomatai pripažįsta, kad praėjęs pusmetis būtų buvęs sunkus bet kuriai valstybei, mat reikėjo užbaigti sudėtingas ir sunkias derybas dėl ES funkcionavimo prasidėjus plėtros procesui.
Prancūzija, kuri puikuojasi savo diplomatiniais sugebėjimais, pasiekė kai kurių teigiamų rezultatų: buvo įkurta nauja jūrų saugumo agentūra, priimtas 30 metų blokuotas Europos bendrovių įstatymas, pradėtos formuoti ES krizinio reagavimo pajėgos. Nepaisant to, Prancūzijos pirmininkavimas daugeliui paliko įspūdį, jog ši šalis neturi aiškaus įsivaizdavimo, kuria linkme turi plėtotis Europa, ir negerbia partnerių jausmų. Prancūzija, kurią viduje draskė didžiulis priešiškumas tarp prezidento Žako Širako ir premjero Lionelio Žospeno, sugebėjo įsipykti ne tik Vokietijai - pagrindinei savo ES sąjungininkei, bet ir mažesnėms narėms ir pagaliau valstybėms kandidatėms.
Pasak kai kurių diplomatų, Prancūzijos pirmininkavimas ES buvo galbūt blogiausias ES istorijoje.