ES didins išlaidas gynybai

 (27)
Europos Sąjunga trečiadienį pristatė ambicingus planus didinti išlaidas gynybai, įskaitant bendros technikos, tokios, kaip bepiločiai lėktuvai ir sraigtasparniai, įsigijimą.
Jeanas-Claude'as Junckeris
© AFP/Scanpix

Išrinktojo JAV prezidento Donaldo Trumpo pasisakymai rinkimų kampanijos metu apie tai, kad Amerika turėtų gerai pamąstyti, ar ginti savo sąjungininkes Europoje, jei šios nepadidins išlaidų gynybai, sustiprino raginimus ES įgyvendinti planus dėl bendros gynybos stiprinimo.

„Jeigu Europa pati nesirūpina savo saugumu, niekas kitas už mus to nepadarys“, – sakė Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris savo pareiškime, paskelbtame po to, kai buvo pristatyti Bendrijos planai.

„Stipri, konkurencinga ir inovatyvi gynybos pramonės bazė yra tai, kas užtikrins mums strateginę autonomiją“, – kalbėjo J.-C.Junckeris, seniai raginantis ES imtis aktyvesnio karinio vaidmens ir kurti bendras ginkluotąsias pajėgas – „Europos armiją“.

Norėdama jausti tvirtą pagrindą po kojomis, ES „privalo investuoti į bendrą technologijų plėtrą ir strateginės svarbos įrangą – pradedant sausumos, oro, jūrų bei kosminiais pajėgumais ir baigiant kibernetiniu saugumu“, sakė jis.

Europos saugumo ir gynybos politikos veiksmų plane (ESGP) numatoma didinti išlaidas gynybai ir stiprinti bendradarbiavimą vykdant mokslinius tyrimus gynybos srityje bei bendrai įsigijant techniką.

„Konkurencinga gynybos rinka“

Plane siūloma šiuo metu gynybos moksliniams tyrimams numatytą 25 mln. eurų sumą iki 2020 metų padidinti iki 90 mln. eurų, o vėliau vykdyti specialią tam skirtą programą, kuriai kasmet būtų skiriama 500 mln. eurų.

Kitas fondas, kuriame kasmet būtų apie 5 mlrd. eurų, leis ES valstybėms bendrai įsigyti karinės įrangos, tokios, kaip sraigtasparniai ar bepiločiai lėktuvai, tokiu būdu sumažinant pirkinių kainą.

Tokios priemonės turėtų sustiprintų vadinamąją Bendrąją gynybos rinką, kuri atsidurtų greta kitų ES bendrųjų rinkų, kurių tikslas – panaikinti nacionalinius barjerus.

„Komisija pagerins atviros ir konkurencingos gynybos rinkos sąlygas Europoje, siekiant padėti kompanijoms veikti be sienų ir padėti šalims narėms gauti geriausią kokybę už pinigus, kurie numatyti bendriems pirkimams gynybos srityje“, – sakoma pranešime.

Bendros metinės 28 ES narių išlaidos gynybai siekia beveik 200 mlrd. eurų. Didžiausią dalį tam skira Britanija (48 mlrd. eurų), Prancūzija (39 mlrd. eurų) ir Vokietija (35 mlrd. eurų).

Šiuos Komisijos pasiūlymus ES valstybės turės apsvarstyti iki gruodį įvyksiančio viršūnių susitikimo, kuriame bus daug kalbama apie tai, kokį politikos kursą pasirinks D.Trumpas, pradėjęs eiti prezidento pareigas.

BNS
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 
Užsienio naujienų prenumerata

Užsienyje

Vokietija kritikuoja Rusijos planus pastatyti Reichstago kopiją (6)

Vokietija kritikuoja Rusijos kariuomenės planus netoli Maskvos esančiame patriotiškumo ugdymo teminiame parke pastatyti Berlyno parlamento pastato kopiją, kurią galėtų atakuoti jame besilankantys paaugliai.

Rusija teigia turinti atsaką į JAV branduolinius planus (4)

Rusija imsis atsakomųjų priemonių, jeigu Jungtinės Valstijos pradės didinti savo karines pajėgas, penktadienį pareiškė buvęs oro pajėgų generalinio štabo viršininkas generolas Jurijus Balujevskis.

Prancūzijos kraštutinių kairiųjų kandidatė į prezidentus atsisakė atvykti į apklausą (3)

Prancūzijos kraštutinių dešiniųjų kandidatė į prezidento postą Marine Le Pen penktadienį atsisakyti atvykti į tyrėjų apklausą.

Uzbekistane per sprogimą azoto trąšų gamykloje žuvo penki žmonės

Uzbekistano rytiniame Ferganos mieste ketvirtadienį per sprogimą azoto trąšų gamykloje žuvo penki žmonės, pranešė šaltinis teisėsaugos struktūrose.

Iš amerikiečių – V. Putinui palanki žinia (60)

Per pastaruosius dvejus metus Rusijos prezidento Vladimiro Putino vertinimas JAV šiek tiek pagerėjo. 22 proc. respondentų, dalyvavusių „Gallup“ instituto atliktoje apklausoje, atsakė teigiamai vertinantys V. Putiną, nors 2015 m. tokį atsakymą buvo pateikę tik 13 proc. respondentų. Taigi naujausias V. Putino reitingas – aukščiausias nuo 2003 m., t. y. apklaustųjų, teigiamai įvertinusių V. Putiną, procentas didžiausias. Vis tik neigiamai jį vertinančiųjų vis dar daug – 72 proc., o amerikiečių, negalinčių apsispręsti dėl V. Putino vertinimo, dalis šiek tiek sumažėjo.