Ankara yra svarbi Briuselio sąjungininkė, siekiant mažinti į Europą atvykstančių migrantų srautus, tačiau Europos Komisija (EK), kuri rūpinasi Bendrijos plėtra, baiminasi, kad Turkijos valdymas tampa vis labiau autoritarinis, ir yra susirūpinusi dėl realių šios šalies galimybių tapti ES nare.
„Ji tikrai nejuda europietiška linkme“, – sakė ES komisaras Johannesas Hahnas ir pridūrė nesuprantąs Turkijos prezidento Recepas Tayyipas Erdoganas vykdomo teisėjų, mokytojų ir karininkų atleidimo iš pareigų masto.
Trečiadienį EK išleidus iki šiol kritiškiausią ataskaitą apie Turkijos daromą pažangą stojimo į Bendriją kontekste, J. Hanas teigė, kad galimybės derėtis dėl demokratinių vertybių, kurių laikytis reikalaujama iš visų ES narėmis norinčių tapti valstybių, nėra.
„Turkija yra kandidatė tapti ES nare, todėl turi susitaikyti su tuo, kad jai taikome aukštesnius reikalavimus (...). Jei su tuo susitaikyti ji nenorės, teks susitaikyti su galimomis pasekmėmis“, – sakė J. Hanas.
NATO karinio aljanso narės Turkijos prisijungimas prie ES nuo pat oficialių derybų pradžios 2005 metais buvo sudėtingas klausimas.
Dėl politinių kliūčių, ypač dėl Kipro klausimo ir ilgalaikio Vokietijos ir Prancūzijos pasipriešinimo, kad Bendrijos nare taptų musulmoniška šalis, derybų procesas įstrigo. Keliskart buvo mėginama jį išjudinti, tačiau nesėkmingai. Paskutinis toks bandymas įvyko kovo mėnesį, kai ES paprašė Ankaros pagalbos, siekiant sustabdyti šimtus tūkstančių į Graikiją plūdusių migrantų.
Tačiau panašu, kad po liepos 15 dieną mėginimo nuversti Turkijos prezidentą įvykdytas daugiau kaip 100 tūkst. teisėjų, policijos pareigūnų, mokytojų ir kariškių valymas prieštarauja taisyklėms, kurias ES taiko į Bendriją norinčioms įstoti valstybėms. Pagrindiniai taisyklėse keliami reikalavimai – šalies sugebėjimas užtikrinti teisingą bylų nagrinėjimą ir žmogaus teisių laikymąsi.
