Knygoje „The Politically Incorrect Guide to Latin America“ kalbama apie nemažai kontroversiškų faktų, susijusių su kairiųjų pažiūrų regiono lyderiais.
Knygoje rašoma, kad Simonas Bolivaras, Lotynų Amerikos nepriklausomybės kovų kerojus, labai bijojo, kad juodaodžiai ir čiabuviai indėnai atims valdžią, o Salvadoras Allende, marksistinių pažiūrų Čilės prezidentas, valdęs aštuntame dešimtmetyje, netgi svarstė nacių įkvėptą sterilizacijos įstatymą.
Knygos autoriai – žurnalistai iš Brazilijos Leandro Narlochas ir Duda Teixeira. Jie teigia, jog knygos tikslas – sukelti diskusiją temomis, kurių istorijos vadovėliai tikslingai vengia.
E. Peron, visame pasaulyje geriau žinoma kaip Evita, buvo antroji Argentinos prezidento Juano Perono žmona. Net ir po jos mirties nuo vėžio praėjus beveik 60 metų, ši moteris vis dar laikoma nacionaline didvyre.
Pirmoji šalies ponia įkūrė fondą, kurio dėka skurdžiuose regionuose atsirado ligoninių, mokyklų ir vaikų namų. Be to, ši moteris buvo itin svarbi savo vyro karjerai – ji buvo netgi populiaresnė ir labiau mylima nei pats prezidentas.
Tačiau, pasirodo, E. Peron padėjo naciams po Antrojo pasaulinio karo palikti Europą ir surasti saugų prieglobstį Argentinoje. Tarp Evitos globotinių tuomet buvo Adolfas Eichmannas ir Josefas Mengele.
„Vis dar įtariama, kad E. Peron turėjo daiktų, kuriuos iš žydų atėmė naciai, tie daiktai atkeliavo iš pasiturinčių žydų šeimų, kurios išžudytos koncentracijos stovyklose. Pats Ch. Peronas yra kalbėjęs apie turtus, atkeliavusius iš Vokietijos ir Japonijos, kuriuos esą parėmė Argentinos valdžia“, - rašoma knygoje.
Apie S. Bolivarą žurnalistai rašo: „Jo didžiausia baimė buvo, kad juodaodžiai ir indėnai gali perimti valdžią ir įkurti savo vyriausybę“. S. Allende, kuris 1973 metais, jį nuo valdžios nuvertus Augusto Pinochetui, savo noru pasitraukė iš gyvenimo, knygoje kaltinamas „smaugęs žiniasklaidą“.
Knygoje taip pat teigiama, kad „jis iniciavo socialistų doktrinos įtraukimą į mokyklų programas ir beveik įgyvendino sterilizacijos įstatymą – šis nacių režimo įkvėptas įstatymas esą buvo skirtas sumažinti genetinių apsigimimų skaičių.
Knyga jau susilaukė dviprasmiškų vertinimų. Kai kurie istorikai ją sveikina kaip veikalą, atgaivinusį sveikas diskusijas. Kiti tvirtina, kad knygos autoriai siekia pigaus populiarumo, o pačiame leidinyje trūksta istorinio konteksto.
„Tai nėra istorijos vadovėlis. Ši knyga politiškai nekorektiška. Norėjome parodyti tamsiąją istorijos herojų gyvenimo pusę“, - teigia knygos autoriai.