Ukrainos pietryčiuose vykusi antiteroristinė operacija taip ir neįgavo plataus masto veiksmų formato - prognozuojama, jog taip jau ir nebeįvyks. Tokią mintį išsakė Karinių ir politinių tyrimų centro vadovas Dmitrijus Tymčiukas savo paskyroje socialiniame tinkle „Facebook“.
Remiantis judėjimo „Informacinis pasipriešinimas“ gautais duomenimis, kurie grupę pasiekė antiteroristinės operacijos vykdymo metu, viena iš esminių operacijos vykdytojams kilusių problemų buvo draudimas jėgos struktūroms laisvai šaudyti.
Pradinėje operacijos stadijoje Ukrainos valdžia jėgos struktūrų kovotojams nurodė nešaudyti (taip bandyta užtikrinti, jog pavyks išvengti taikių civilių aukų) – būtent dėl šios priežasties operacijos įgyvendinimas strigo nuo pat pradžių.
Pasirašius Ženevos susitarimą, draudimas šaudyti įgavo griežtos sąlygos formatą.
„Didžiausia problema ta, jog jėgos struktūrų kovotojams draudžiama šaudyti į priešus. Incidentas Mariupolyje, kai Nacionalinės gvardijos pulkas atsilaikė prieš ginkluotų separatistų ataką, tik viena iš nedaugelio išimčių. Realybėje ginkluotųjų pajėgų kariai ginklus panaudoti gali tik tais atvejais, kai tam neprieštarauja standartinės kariuomenės veiklos procedūros. Tačiau net ir tais atvejais nurodoma šaudyti nesiekiant nušauti“, - pažymi D. Tymčiukas
„Užfiksavome ne vieną atvejį, kai vadai iš savo pavaldinių rinko parašus, jog jie neketina naudoti šaunamųjų ginklų. Daugeliu atveju toks įsipareigojimas gana neigiamai paveikė įvykių eigą ir operacijos efektyvumą“, – teigiama ataskaitoje.
D. Tymčiukas pažymi, jog antiteroristinės operacijos formatas nepastebimai virto situacijos stabilizavimo operacija, kurios pagrindinės užduotys – blokuoti ir saugoti gyvenvietes, kur galbūt slepiasi ekstremistai, organizuoti patikros punktų sistemą, vykdyti patruliavimo misijas ir t.t.
Pagrindinės šios operacijos vykdytojos – Ukrainos ginkluotosios pajėgos. Tačiau dėl mums nežinomų priežasčių, teigia D. Tymčiukas, vadovybė nesiėmė priemonių, būtinų tokios operacijos įgyvendinimui.
Anot D. Tymčiuko, iš tikrųjų Ukrainos kariuomenės vadovybei nėra jokio reikalo išradinėti dviračio – ginkluotosios pajėgos turi ir žino viską, ko gali tokioms operacijoms prireikti.
„Tai, pavyzdžiui, daug metų kaupta patirtis Kosove, Irake“, – sako D. Tymčiukas.
Anot specialisto, Ukrainos kariuomenės vadovybei tereikia pasinaudoti turimomis galimybės ir rekomendacijomis. Svarbiausia – tiksliai formuluoti nurodymus kariams, nubrėžti aiškius tikslus, pateikti užduotis, bendradarbiauti su kitomis žinybomis.
Priminsime, jog antradienį Ukrainos saugumo tarnyba pranešė, jog pagrindinė antiteroristinio centro užduotis – suteikti sąlygas ESBO tarptautiniams stebėtojams prisidėti prie situacijos Ukrainos Rytuose stabilizavimo.
„Kol kas pagrindinė antiteroristinės operacijos užduotis – kontroliuoti perimetrą, siekiant užtikrinti, jog agresija nepersiduotų į kitus Ukrainos regionus“, – teigia žinyba.