Nors ir Sirijos diktatoriaus Basharo al-Assado režimas, ir teroristinė grupuotė „Islamo valstybė“ yra blogiausi iš blogiausių, „Islamo valstybės“ nusikaltimai yra menkesni už B. al-Assado. Taip teigia „Sirijos centro politikos ir strategijos studijoms“ vadovas Radwano Ziadeho.
Basharas al Assadas
© AP/Scanpix

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius Egdūnas Račius atkreipia dėmesį ir į kitą Sirijos situacijos aspektą – priežastis, kodėl į tai įsitraukia Rusija, vertinama klaidingai. Anot jo, Rusija turi kitų tikslų, nei yra manoma.

Analitikas: sprendimas dėl B. al-Assado vis dar nepasiūlytas

Jau daugiau nei ketverius metus Sirijoje besitęsiantis pilietinis karas vis labiau verčia sunerimti tarptautinę bendruomenę. Politologai sutinka, kad dėl laiku nesuvaldytos sirų revoliucijos prieš Basharo al-Assado režimą, iškilo ir pastebimai sustiprėjo „Islamo valstybė“, o šiemet pabėgėliai ėmė plūsti ne tik į Sirijos kaimynes, bet ir Europą.

Jungtinių Tautų (JT) Generalinėje Asamblėjoje šalys sutarė, kad reikia sustabdyti kruviną konfliktą Sirijoje. Rusija pasiūlė drauge kovoti prieš grupuotę „Islamo valstybė“ ir netrukus pradėjo atakas. Bet ar Vakarai ir Rusija siekia tų pačių tikslų? Ar bendra kova prieš grupuotę „Islamo valstybė“ padės sustabdyti pabėgėlių krizę ir sušvelninti pilietinį karą?

„Kai diktatorius žudo dešimtis tūkstančių savo šalies žmonių, tai nebėra vidinė problema. Tai paveikia mus visus. Šiandien mus pasiekia tūkstančiai pabėgėlių vaizdų ties Europos krantais ir sienomis“, – taip vienas po kito JT Generalinėje Asamblėjoje kalbėjo pasaulio lyderiai. Visi be išimties pripažino, kad tai, kas jau 4,5 metų vyksta Sirijoje, turi būti sustabdyta, tačiau pasaulio galingieji, atrodo, nebus tokie vieningi, kai teks įgyvendinti bendrai išsakytą siekį ir Rusijos pasiūlytą idėją drauge kovoti prieš grupuotę „Islamo valstybė“

„Tai yra Rusijos pasiūlymas. Dar reikia pamatyti, kaip jis bus įvertintas ir išplėtotas Saugumo Taryboje. Problema, apie kurią kalbama nuo pirmadienio, tai – B. al-Assado vaidmuo šioje krizėje, – nurodo „Carnegie Europe“ Artimųjų Rytų analitikas Marcas Pierinis. – Nemanau, kad Vakarų valstybės prieštarautų diskusijoms su bet kokia šalimi, kuri pasiryžusi kovoti prieš terorizmą, net jei tai būtų Rusija ar Iranas, tačiau ne su B. al-Assadu.“

Jo nuomone, anksčiau ar vėliau iškils klausimas dėl B. al-Assado ir jo siekių kovoje su grupuote „Islamo valstybė“. „Dėl B. al-Assado režimo veiksmų pasaulis diskutuoja jau 4,5 m. ir iki dabar nepasiūlytas joks sprendimas“, – pastebi M. Pierinis.

Vladimiras Putinas
Vladimiras Putinas
© AFP/Scanpix

Ekspertas: B. al-Assadas neprašytų paramos, jei būtų stiprus

Kai Vakarai smerkia B. al-Assado režimą, Rusija, šiitiškas Iranas ir Libano grupuotė „Hezbollah“ išreiškia palaikymą, atrodo, sunkiai įveikiamam Sirijos diktatoriui. B. al-Assado tėvo Hafezo al-Assado suformuotas režimas po karinio perversmo išsilaikė nuo 1970 m. Tik Arabų pavasaris 2011 m. paskatino žmones išeiti į gatves ir reikalauti pasitraukti B. al-Assadą. Nepaisant to, kad tuomet dešimtys tūkstančių šalies gyventojų išdrįso išeiti į gatves, B. al-Assado režimui neatėjo galas.

Pasak JAV veikiančio „Sirijos centro politikos ir strategijos studijoms“ vadovo R. Ziadeho, tai, kad B. al-Assado režimas prašo paramos iš užsienio sąjungininkų, rodo, jog jis labai pažeidžiamas.

„Pilietinį karą Sirijoje mes, sirai, vadiname „Sirijos revoliucija“. Viskas prasidėjo kaip taiki revoliucija 2011 m. kovą, kai tūkstančiai sirų išėjo į gatves ir protestavo prieš B. al-Assado režimą. B. al-Assado vyriausybė į taikius protestus atsakė griežtai – atakuodama ir net šaudydama protestuotojus. Tai įžiebė pyktį. Dalis Sirijos kariuomenės atskilo ir sukūrė Laisvąją Sirijos kariuomenę, kurie siekė apginti sirus ir jų orumą“, – pasakoja R. Ziadehas.

Jo teigimu, B. al-Assadas eskalavo konfliktą, naudodamas oro atakas, ir viskas palaipsniui peraugo į pilietinį karą. R. Ziadehas taip pat priduria, kad Sirijos diktatoriaus režimas pats savaime niekada nebuvo labai stiprus.

„Jis daug paramos sulaukė iš „Hezbollah“ grupuotės, Irano, o dabar – ir Rusijos. B. al-Assadas neprašytų pagalbos iš šių grupių, jei jis būtų užtikrintas dėl savo pozicijų tvirtumo. Irano režimas B. al-Assadui padėjo siųsdamas savo karius ir karinę įrangą, o Rusija be to dar bando B. al-Assado vyriausybę apsaugoti JT Saugumo Tarybos lygiu“, – sako R. Ziadehas.

Ekspertas: Rusija Sirijoje turi kitų tikslų, nei yra manoma
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Rusijos siekius siūlo vertinti kitaip

Pasak VDU prof. E. Račiaus, padėtis Sirijoje vertinama klaidingai. Jo teigimu, Rusija veikia ne mėgindama išgelbėti B. al-Assado vyriausybę, o bandydama užsitikrinti gerus ryšius ateityje, nes B. al-Assado vyriausybė jau atsilaikė ir jai grėsmės tiek iš vidaus, tiek iš išorės mažėja.

„Rusija suvokia, kad nebėra klausimo, ar B. al-Assadas išsilaikys. Klausimas, – kai jis išsilaikys, ką matys kaip draugus ir partnerius, toliau vykdant tarptautinę politiką ar rekonstruojant tas teritorijas, kurias ši vyriausybė tebekontroliuos? Kitaip tariant, Rusija ateina, žiūrėdama į priekį. Tai – ne tik parama režimui, bet ir ilgalaikės partnerystės pradžia“, – aiškina E. Račius.

Ekspertai sutinka, kad Rusija pasinaudojo situacija Sirijoje, bandydama išlaikyti savo įtaką Artimuosiuose Rytuose. Tai – ypač svarbus laimėjimas, nes JAV vaidmuo šiame regione menksta, o, pasak analitikų, nesutarimų kyla net ir su stipriausiu JAV sąjungininku Izraeliu.

Maža to, jau kurį laiką didžiųjų pasaulio jėgų ignoruota Rusija, siūlydama pagalbą kovoje su „Islamo Valstybe“, bando grįžti į galingųjų jėgų diplomatinį žaidimą. Politologų teigimu, galbūt taip Rusija netgi bando paskatinti sankcijų sušvelninimą. „Carnegie Europe“ Artimųjų Rytų analitikas M. Pierinis pastebi – vis dėlto svarbu, kad skirtingų ideologijų šalys nusprendė derėtis dėl veiksmų Sirijoje.

„Situacija Sirijoje rodo, kad šiuo metu vyksta „proxy“ karas [angl. „proxy war“ – karas, kuriame nei viena konflikto dalyvė tiesiogiai nepuola kitos – LRT.lt], kai didžiosios jėgos kovoja viena su kita, pasitelkdamos trečiąsias šalis. Šiuo atveju – Siriją. Tai gana akivaizdu ir tai greitai nepasikeis“, – tvirtina M. Pierinis.

Primena M. Gaddafi ir JAV santykius

Anot M. Pierinio, užtruks, kol vienoje – Rusijos, Kinijos ir Irano – ir kitoje – Vakarų – pusėje bendruomenės pozicijos bus suderintos. Analitikas pabrėžia, kad svarbus ženklas, kurį galima matyti iš Rusijos pasiūlymo – tas, kad šalis yra pasirengusi derėtis. Tam taip pat pasirengę Vakarai.

„Tačiau abiejų pusių pozicijos labai skiriasi. Rusijos veiksmai, žinoma, skaldo. Dabar Vakarai turės apsispręsti, ar kalbėti su B. al-Assadu. Manau, Vakaruose vieningai sutariama – B. al-Assadas po tokio smurto, žudynių šalyje tikrai neturės teisės toliau valdyti Siriją. Rusijos pozicija – negalima nuspręsti, kokį lyderį parinkti šaliai, tai turi padaryti jos žmonės“, – aiškina M. Pierinis.

Jis priduria ir retorišką klausimą – kada paskutinį kartą matėte demokratinius rinkimus Sirijoje? „Kai 8 mln. žmonių buvo priversti palikti savo namus, o dar 4 mln. tapo pabėgėliais ir ieško prieglobsčio užsienyje, demokratinių rinkimų apskritai neįmanoma suorganizuoti. Ši Rusijos idėja, kad Sirijoje turi būti surengti rinkimai ir tai būtų pereinamasis laikotarpis, yra visiška fantazija. Tai nebus pasiekiama dar daugelį metų“, – įsitikinęs M. Pierinis.

Nors JT Generalinėje Asamblėjoje tiek Jungtinių Valstijų, tiek ir kitų šalių lyderiai akcentavo B. al-Assado režimo žiaurumą ir davė suprasti, kad toks režimas negali būti toleruotinas, E. Račius neatmeta galimybės, kad Vakarai nesiryš imtis veiksmų nuversti B. al-Assado klaną.

„Priminčiau JAV ir buvusio Libijos diktatoriaus Muamaro Gaddafi santykius: vienu metu JAV bombardavo M. Gaddafi, kitu – derėjosi, nes buvo suprasta, kad valstybės gali suartėti. Tokios bangos yra visiškai natūralios. Dabartinis JAV prezidentas, kaip politikas, turi pagrindo įvardyti priešus. Tai yra jo teisė ir valia, bet visiškai neišbrauktina, kad kiti prezidentai (nebūtinai respublikonas ar demokratas) eitų į partnerystę. Tai, ką šiandien girdime – Sirijoje yra nusikalstamas režimas – galėtų būti paslėpta kitokiais pragmatiniais, taktiniais ar strateginiais sumetimais‘, – sako E. Račius.

Muammaras Gaddafi
Muammaras Gaddafi
© Reuters/Scanpix

Žuvo, pabėgo ar namų neteko daugiau kaip 12 mln.

Per 4,5 metų trunkantį pilietinį karą Sirijoje, Jungtinių tautų duomenimis, žuvo daugiau nei 200 tūkst. žmonių. 8 mln. sirų per karą neteko savo namų, o dar 4 mln. pabėgo iš šalies ir šiuo metu glaudžiasi kaimyninėse Turkijoje, Jordanijoje, Libane. Dažnai iš ten jie bando patekti į geresnes gyvenimo sąlygas žadančią Europą.

2012-aisiais metais Raudonasis kryžius pripažino, kad neramumai šalyje peraugo į pilietinį karą. Prieš B. al-Assado režimą kovojo mažiausiai tūkstantis skirtingų opozicijos grupių. Prieš daugiau nei metus kaimyniniame Irake susiformavusi „Islamo valstybė“, pasinaudojusi karo suirute, gana nesunkiai užėmė nemažas teritorijas Sirijoje.

Būtent pastaruoju metu išryškėjo kova tarp B. al-Assado režimo ir grupuotės „Islamo valstybė“. Iškilus pastarajai, oro atakas pradėjo JAV ir sąjungininkai. Vasarą prie jų prisijungė Turkija, kurios motyvai kovoje prieš grupuotę yra įvairialypiai – dažnai šalis apkaltinama atakuojanti kurdus. Šią savaitę Rusija taip pat ėmė vykdyti oro atakas prieš džihadistus, tačiau Sirijos opozicija pareiškė, kad atakos vykdomos ir prieš jų pajėgas.

„Nekyla klausimas, ar Rusija arba JAV drauge su kažkuo gali nugalėti, jeigu taip galima pavadinti, kalifatą. Gali. [...] Mes matėme, kokia profesionali yra JAV kariuomenė, kaip gali užimti teritoriją. Kyla kitas klausimas – ką daryti su užimta teritorija? Joje, akivaizdu, gyvena žmonės, kurie nėra pozityviai nusiteikę JAV administracijos ir apskritai JAV atžvilgiu“, – svarsto Vytauto Didžiojo universiteto profesorius E. Račius.

„Sirijos centro politikos ir strategijos studijoms“ vadovas R. Ziadehas teigia, kad vis dėlto kova su „Islamo valstybe“ nesustabdys pilietinio karo šalyje. „Tarptautinė bendruomenė tikrai gali sunaikinti „Islamo valstybę“, tačiau JAV ir sąjungininkai nusprendė imtis tik oro atakų, nors visiškai aišku, kad to nepakaks sunaikinti grupuotei“, – akcentuoja R. Ziadehas.

Jis pripažįsta, kad „Islamo valstybės“ padaryti nusikaltimai – labai žiaurūs. Per savo iškilimo laiką grupuotė nužudė 4 tūkst. žmonių. „Bet jų nusikaltimo mastai yra daug mažesni nei B. al-Assado režimo. Žinoma, grupuotė kelia didesnę tarptautinę grėsmę nei B. al-Assadas. Nenorėčiau lyginti – tiek B. al-Assado režimas, tiek „Islamo valstybė“ yra blogiausia iš blogiausių, bet žvelgiant į skaičius, B. al-Assado režimas Sirijos žmonėms padarė daug didesnę žalą“, – sako R. Ziadehas.

Tad ar pasaulio galingieji imsis ryžtingų žingsnių ir sustabdys jau daugiau nei ketverius metus trunkančią didžiausią Sirijos istorijoje krizę? Ekspertai sako, kad tokio intensyvaus konflikto eigą nuspėti sunku. O jo ateitis veikiausiai priklausys nuo diplomatinių didžiųjų valstybių susitarimų.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Lietuviai vėl atakuoja Kremliaus propagandos ruporus: priminė Rusijai nemalonius faktus (133)

Rugpjūčio 23-oji Lietuvoje minima kaip Juodojo kaspino diena , prisimenant 1939 m. rugpjūčio...

A. Užkalnis. Baikime beprotybę dėl mokyklų (31)

Jūs tik pažiūrėkite, kas darosi kiekvienais metais šalyje, artėjant rugsėjo pirmajai. Ant...

Signalas išvykusiems: Lietuvoje verslas neranda 20–30 tūkst. darbuotojų (492)

„Mes turime dažniau klausyti jaunimo. Dažnai galvojame, kad vyresni – protingesni ir daugiau...

Gydytojas rezidentas atvirai: kas paverčia gydytojus cinikais, ligoniais ir emigrantais (15)

Tai yra atviras laiškas, skirtas Lietuvos visuomenei, Kauno gyventojams, LR Vyriausybei ir Sveikatos...

Lyg filme: lietuvis asmens sargybinis iš degančio autobuso Londone išgelbėjo keleivius (67)

Asmens sargybiniu Londone dirbantis 27-erių Marius Asteika per akimirksnį tapo miesto didvyriu,...

Apmaudi klaida: įvaikinto, o vėliau biologiniam tėvui grąžinto kūdikio gyvenimas baigėsi tragiškai (1)

Vienai porai buvo priteista 3,25 mln. dolerių kompensacija, kai jų įvaikintą kūdikį nužudė...

Prokurorai nesnaudžia: po šaudynių pasislėpusiam J. Baronui paruošta „staigmena“ namuose atliko kratą, pareikšti įtarimai (140)

Aiškėja naujos detalės šaudynių sostinės Antakalnio mikrorajone byloje – vos tragiškai...

Didi diena: atidengtas paminklas A. Komskio nušautam pareigūnui Ramziui (68)

Trečiadienį Vilniaus rajone, Mickūnuose, atidengta skulptūra, skirta tarnybos metu žuvusiems...

Į Vilnių grįžęs „Dinner in the Sky“ vilios estiškais patiekalais ir gražiausiomis savaitės asmenukėmis (10)

Trečiadienį prasidėjo šeštoji gurmaniška „Dinner in the Sky“ viešnagė Vilniuje....

Ar naršyti internete darbo metu – nusikaltimas? (22)

Kas naujo internetinėse parduotuvėse? Kas rašoma „Facebook`e“? Gal atsirado naujų pasiūlymų...