Filmuotoje medžiagoje iš įvykio vietos matyti sumaitotos lėktuvo nuolaužos ir krūvos keleiviams priklausiusių daiktų, viskas išmėtyta daugiausiai lygioje dykvietėje, praneša CNN.
Žinojimas, kad lėktuvas subyrėjo į gabalus ore, padeda susiaurinti katastrofos priežasčių spektrą, tačiau vistiek išlieka daug galimybių, sekmadienį, lapkričio 1 dieną, teigė vienas ekspertas.
Kaip sekmadienį pranešė aukšto rango pareigūnas iš Rusijos tarpvalstybinio aviacijos komiteto., Egipte sudužęs rusų „Airbus“ subyrėjo „ore“. Rusijos tarptautinės aviacijos komiteto vadovas Viktoras Soročenka patikino, kad kol kas dar per anksti daryti išvadas, kodėl įvyko ši daugybę gyvybių nusinešusi tragedija.
„Tai šiek tiek apriboja, tačiau yra keletas dalykų, kurie galėjo paveikti lėktuvą, – CNN sakė aviacijos analitikas ir buvęs JAV Nacionalinės transporto saugos valdybos generalinis direktorius Peteris Goelzas. – Taip pat nebuvo atmesta terorizmo versija“.
„Tai galėjo būti koks nors katastrofiškas gedimas, galbūt sukeltas ankstesnės eksploatacijos problemos. Tai galėjo būti centrinis kuro bakas, kuris galėjo sprogti. Jie ketina peržiūrėti visą šio lėktuvo eksploatacijos istoriją ir pažiūrėti, ar užsakyti pataisymai ir remontai buvo padaryti“.
Pasak Aviacijos saugumo tinklo, kuris seka aviacijos incidentus, 2001 metais Kaire to paties lėktuvo uodega atsimušė į pakilimo ir nusileidimo taką ir buvo reikalingas remontas. Tuo metu orlaivis priklausė kitam vežėjui.
Gedimai tokiame aukštyje – neįprasti
CNN aviacijos korespondentas Richardas Questas teigė, kad „neįprasta“ tai, jog lėktuvas nukrito ore praleidęs vos apie dvidešimt minučių.
„Šiuo metu lėktuve įjungtas autopilotas. Jis pasiekia pradinį kreiserinį aukštį ir mažai kas gali ar turėtų sugesti“, – teigė analitikas.
Žvelgiant į statistiką, dauguma nelaimių nutinka kylant ar leidžiantis, o daugiausia leidžiantis – tokiems incidentams tenka daugiau kaip 50 procentų. Nedidelė dalis – apytikriai 10 procentų – nutinka tame etape, kuris vadinamas kreiseriniu. Šiuo atveju lėktuvas būtent jame ir buvo.
Tai, kad lėktuvui kažkas nutiko tokiu metu, yra neįprasta. Jeigu tai nebuvo teroristinis ar karinis veiksmas – kol kas tokių įrodymų šiuo atveju nėra – tuomet tai yra saugiausia skrydžio dalis. Lėktuvas jau buvo pasiekęs maždaug 10 kilometrų aukštį ir tiesiog skrido.
Tačiau kad ir kas nutiko, tai buvo pakankamai dramatiška, nes lėktuvas tapo nekontroliuojamas ir neteko greičio dėl to, kaip jis buvo valdomas.
Būta pranešimų, kad atsirado liudininkų, mačiusių iš variklio kylančias liepsnas. Tokiose situacijose liudininkais nėra labai patikimi, tačiau jeigu degė variklis, yra tam tikros procedūros, kurių imamasi. Kaip žinoma iš daugelio atvejų, variklio gedimas – netgi sprogimas skrydžio metu – nesukelia lėktuvo katastrofos.
Jeigu kažkas nutinka reikšmingo, tuomet žiūrima, kaip pilotai valdo šį itin modernų orlaivį – „Airbus A320“ šeimai priklausantys lėktuvai stipriai kompiuterizuoti, turi daugybę labai sudėtingų sistemų ir reikalauja ypač patyrusio pilotavimo.
Šis konkretus lėktuvas yra 18 ar 19 metų senumo, tačiau ir JAV skraido daugybė tokio senumo orlaivių, jei ne senesnių, tad lėktuvo amžius neturėtų kelti problemų, jeigu jis buvo tinkamai prižiūrimas, o įgula – tinkamai apmokyta. Šiame tyrime svarbiausi bus būtent šie du aspektai.
Subyrėjus Sovietų Sąjungai, Rusija susidūrė su saugumo problemomis. Oro linijų sparčiai daugėjo, atsirado daug naujų vežėjų, tad iškilo saugumo problemų. Todėl čia nutiko daugiau nelaimių nei Vakarų Europoje ar Jungtinėse Amerikos Valstijose. Kaip teigiama naujausioje Tarptautinės oro transporto asociacijos ataskaitoje už 2014 metus, JAV milijonui skrydžių tenka vienas nelaimingas atsitikimas, Europoje – 1,35, o Rusijoje ir Nepriklausomų Valstybių Sandraugoje – 2,19, kas yra dvigubai daugiau nei JAV, nors tai gerokai mažesnis rodiklis nei, tarkime, Afrikoje, kur jis siekia 11,18.
Rusija turi sparčiai augantį aviacijos sektorių su daugybe modernių orlaivių, todėl gali būti, kad su augimo tempais nespėja apmokymai ir infrastruktūra. Tokios tendencijos būdingos ir Azijai.
Kalbant apie tyrimą ir aiškinimąsi, kas nutiko ir kas už tai atsakingas, kyla daug neaiškumų. Oro linijų bendrovė „Metrojet“ priklauso Rusijai, o tai reiškia, kad Rusijos valdžios institucijos yra atsakingos už informacijos apie tai, kas nutiko, teikimą.
Tyrėjams nelaimės priežastis geriau suprasti turėtų padėti vadinamosios juodosios dėžės, kurios fiksuoja skrydžio duomenis ir pilotų kabinoje vykstančius pokalbius. Jos buvo rastos ir nugabentos į Kairą analizei.
Duomenų įrašuose saugoma daugybė informacijos apie skrydį, pavyzdžiui, lėktuvo greitis, skrydžio aukštis, variklio charakteristikos ir sparnų pozicija. Balsų įrašymo įrangoje fiksuojami garsai įgulos kabinoje, taigi, pilotų pokalbiai ir iš orlaivio sklindantys įspėjamieji garsai.
Rusijos žiniasklaida: orlaivio ekipažas nelaimės signalo nepasiuntė
Sinajaus pusiasalyje sudužusio lainerio А321, priklausiusio bendrovei „Kogalymavia“, ekipažas atsakingų tarnybų neinformavo apie kilusius nesklandumus. Šią žinią iš informuotų šaltinių Kaire gavo naujienų agentūra „Interfax“. Anksčiau buvo pranešta, kad per paskutinį radijo ryšį reiso vadas paprašė leidimo leistis avariniu būdu Egipto sostinėje, rašo newsru.com.
„Patikslintais duomenimis, orlaivio vadas nepasiuntė nelaimės signalo, nepranešė apie nesklandumus ir neprašė avarinio nusileidimo“, – teigė agentūros pašnekovas. Be to, šaltinis teigė, kad Rusijos lėktuvas nukrito ant nugarinės dalies, nors iš to daryti kokias nors išvadas dar anksti. Norint išsiaiškinti situaciją, reikia iššifruoti skrydžio duomenų įrašus.
Reikia pažymėti, kad gelbėtojai katastrofą patyrusio lėktuvo uodegą aptiko už 8 kilometrų nuo jo korpuso. Žiniasklaidos duomenimis, orlaivis А321 pažeidė uodegą dar 2001 metais per incidentą Kairo oro uoste, ir tuometiniai pažeidimai galėjo būti iki galo nesutvarkyti.
Versija dėl uodegos pažeidimo atitinka telemetrijos duomenis, kuriuos publikavo interneto svetainė Flightradar24, sekanti lėktuvų atsakiklių duomenis. Pagal juos, iš Šarm el Šeicho skridęs lėktuvas pasiekė skrydžio aukštį ir ėmė greitai kristi, tiesiog smigo į žemę. Katastrofos vietoje dirbę žmonės taip pat kalbėjo, kad pirminė apžiūra rodo, kad lėktuvas trenkėsi į žemę vertikaliai. Aviacijos ekspertai nurodė, kad sprendžiant pagal pirminius duomenis, paskutinėmis minutėmis pilotams teko grumtis su lėktuvu, kuris tapo nebevaldomas.
Parskraidinti žuvusiųjų kūnai
Pirmadienio naktį į Sankt Peterburgą parskraidinti 162 žuvusių per Rusijoslėktuvo katastrofą kūnai.
Iš Egipto sostinės ligoninių ir morgų surinkti aukų kūnai grąžinti į tėvynę Rusijos nepaprastųjų situacijų ministerijos lėktuvu.
Į Sankt Peterburgą parskraidinti žuvusiųjų palaikai bus išvežti katafalkų kolona į vieną lavoninę, kur bus vykdomas jų atpažinimas, prasidėsiantis vėliau pirmadienį, nurodė Nepaprastųjų situacijų ministerija.
Rusijos pareigūnai patvirtino, kad lėktuve, kuris nusileido Pulkovo oro uoste, buvo 144 žmonių palaikai.
Egiptas anksčiau pranešė, kad į Rusiją buvo išskraidinti 162 žmonių palaikai. Per „Kogalymavia“ lėktuvo katastrofą žuvo iš viso 214 keleivių iš Rusijos, trys ukrainiečiai ir septyni įgulos nariai.
Aukų artimieji pateikė DNR mėginių krizių centre, įkurtame prie Pulkovo oro uosto, kuriame taip pat buvo įkurtas improvizuotas memorialas: žmonės nešė gėles ir pliušinius žaislus, pagerbdami žuvusiuosius, tarp kurių buvo daug vaikų.
Nuolaužos išsibarsčiusios keliolikoje kvadratinių kilometrų, uodega – už kelių kilometrų nuo likusio korpuso. Rusijos tyrimo vadovas teigia, kad laineris subyrėjo dar ore.
Katastrofos vietoje dirba šimtas specialistų iš Rusijos. Prokuratūra sako neatmetanti jokių versijų, bet ekspertai nurodo, kad labiausiai tikėtinas yra arba išpuolis lėktuvo viduje, arba mechaninis gedimas.
Rusijos spauda sako, kad lėktuvas anksčiau buvo patyręs gedimų, bet Egipto mechanikai, apžiūrėję lainerį prieš skrydį, tikina, kad jis buvo tvarkingas. Nedidelė skrydžių bendrovė nesustabdė reisų kitais tokio pat tipo lėktuvais, žada juos patikrinti vieną po kito, kad nenukentėtų grafikas.
