Praėjusią savaitę pasaulio žiniasklaidoje pasirodė vis daugiau kritikos Rusijos veiksmams Sirijoje. Pagrindinis jau penktus metus besitęsiančio karo Sirijoje taikinys – Alepo miestas. Didžiausios kalbos užvirė po to, kai Vladimiras Putinas atšaukė savo vizitą į Prancūziją, mat Prancūzijos prezidentas Francois Hollande`as papiktino Rusijos vadovą, sakydamas, kad Rusijos veiksmai Alepe gali būti prilyginti karo nusikaltimams. Panašią nuomonę išsakė ir Jungtinė Karalystė.
– Kai kurie Vakarų lyderiai siūlo Rusijos veiksmus prilyginti karo nusikaltimams. Kaip vertinate tokius siūlymus?
– Tokie kaltinimai pasigirdo rugsėjo 20 d. ar bent jau buvo stipriau išsakyti. Tokias kalbas paskatino pagalbos vilkstinės bombardavimas. Kaltinimai krito ant Rusijos. Prezidentas V. Putinas sakė, kad dabar yra naujos informacijos, patvirtinančios, jog tai – ne Rusijos kaltė. Žinoma, tokią informaciją reikia patvirtinti. Tiems, kas seka veiksmus Sirijoje, aišku, kad nuo praėjusių metų rugsėjo Rusija labiau įsitraukė į karą. Rusijos lėktuvai labiausiai atsakingi dėl bombardavimų. Vien sekant naujienas, kad per keletą dienų Alepe per antskrydžius žuvo beveik 200 civilių, dėl to vėlgi visų akys nukrypsta į Basharo al-Assado režimą, kurį aktyviai palaiko Rusija. Reikia nepamiršti, kad Rusijos ir Jungtinių Valstijų derybininkai Ženevoje tikisi išspręsti nesutarimus dėl Sirijos, ir vėl grįžti prie pagrindinio tikslo – kovoti prieš grupuotę „Islamo valstybė“.
– Vis dėlto kodėl Rusijos veiksmai suaktyvėjo pastaruoju laiku, kokia to priežastis?
– Nesu tikras, ar Rusijos veiksmai Sirijoje tikrai suaktyvėjo. Jie tęsiasi jau kurį laiką. Sirai žinias apie aukas, bombardavimus jau seniai siuntė socialiniuose tinkluose. Tai labai būdinga šiam Sirijos konfliktui. Iš kitų karštųjų pasaulio taškų tokių žinių srauto, sakyčiau, nematome. Dėl Rusijos, manyčiau, kad žiniasklaidos dėmesys Rusijos veiksmams Sirijoje suaktyvėjo po pagalbos vilkstinės subombardavimo.
– Girdėjome kritikos iš Vakarų, ypač prezidento Francua Hollando, kuris sakė, kad su Rusija nėra nieko kito, apie ką kalbėti, tik apie karą Sirijoje. Ar galima tikėtis, kad Vakarai imsis kokių nors veiksmų prieš Siriją?
– Laukėme, kad Vakarai imtųsi kokių nors veiksmų, bet daugeliui iš mūsų teko nusivilti. Vis dėlto yra ženklų, kad Jungtinės Valstijos gali imtis ryžtingesnių veiksmų. Tai galima spręsti iš Amerikos veiksmų Jemene, kai ši pirmą kartą įsikišo į neramumus šalyje. Būtų galima tikėtis, kad Jungtinės Valstijos spaus Rusiją labiau koordinuoti veiksmus Sirijoje.
Taip pat reikia turėti mintyje, kad, nepaisant to, ką teigia F. Hollande`as, Jungtinės Valstijos labai ryškiai laikosi diplomatijos pozicijos. Dėl to tikra ir Rusija, manau, ji ir toliau užsispyrusiai bombarduos Sirijos taškus iš fronto linijos. Labai tikiuosi, kad mes būsime nustebinti Vakarų žingsniais, tačiau Rusija kare Sirijoje užima labai svarbų vaidmenį, o Amerikos pozicijos Artimuosiuose Rytuose labai susilpnėjusios. Dėl to Rusija gali imtis tokių žingsnių, kokių nori. Todėl iš vienos pusės Rusija tikrai prisideda prie kovos prieš grupuotę „Islamo valstybė“, bet to kaina – B. al-Assado režimo gynimas, parama ginklais, bazėmis. Daroma viskas, kad Rusijai palankus režimas išliktų.
– Teko girdėti nuomonių, kad Vakarai nesiima ryžtingesnių veiksmų prieš Rusiją ar apskritai Sirijoje, nes laukia prezidento rinkimų Jungtinėse Valstijose, t. y. savotiško galios pasikeitimo. Ar su tuo sutiktumėte?
– Taip, šis laukimas gali būti trumpesnis ar ilgesnis, bet manau, iš dalies šis laukimo momemtas prezidentui Barackui Obamai kaip tik suteikia galimybę stipriau reaguoti į įvykius Sirijoje. Jis turi galimybę parodyti, kad Jungtinių Valstijų pozicijos iš tikrųjų nėra tokios silpnos.
Šiaip ar taip Jungtinių Valstijų pozicija po prezidento rinkimų neturi drastiškai keistis. Manau, bet kokiu atveju, jei Rusija peržengtų leistiną ribą, Jungtinės Valstijos ar su Hillary Clinton, ar Donaldu Trumpu priešakyje pirmiausia siūlytų derybų kelią. Šį kelią Jungtinės Valstijos pasirinko jau seniai. Manau, kad nepaisant rinkimų, ši strategija bus tęsiama.