67 metų amžiaus Kanados aviacijos saugumo ekspertui L. Vance`ui teko tirti daugiau kaip 200 aviakatastrofų. 2009 m. baigęs tarnybą Kanados transporto saugos valdyboje, jis tapo nepriklausomu tyrimų konsultantu; be to, jis visame pasaulyje rengia aviacijos avarijų tyrimo kursus. Dabar L. Vance`as sutelkė dėmesį į paslaptingą istoriją, susijusią su Malaizijos oro linijų reiso MH370 laineriu, kuris 2014 m. kovo 8 d. pakeliui į Pekiną dingo iš radarų ekranų.
– Dingusio Malaizijos orlaivio paieškos greitai bus nutrauktos. Nors nebuvote tyrimo komandos narys, jūs teigiate, kad žinote, kas nutiko reiso MH370 laineriui. Ar tai nėra kiek per drąsu?
– Per 30 darbo metų išmokau nustatyti faktus iš prieinamos informacijos. O turimi duomenys yra vienareikšmiai.
– Rasta tik keletas MH370 lainerio nuolaužų. Kaip to gali pakakti, kad nustatytume, kas įvyko?
– Patvirtinta, kad pernai rastas flaperonas – dingusio orlaivio detalė. Neabejotina, kad šį birželį rasta užsparnio atplaiša taip pat priklausė MH370 laineriui. Šios dvi dalys yra nuolaužos, o nuolaužos tyrėjui teikia užuominų.
– Ką tos nuolaužos sako jums?
– Flaperonai ir užsparniai naudojami lėktuvui kylant ir leidžiantis. Pilotai juos panaudoja skrydžio pabaigoje mažindami greitį. Nuotraukose aiškiai matyti, kad šių detalių galiniai kraštai smarkiai pažeisti, o priekiniai – beveik be įbrėžimų. Tai ypač svarbi informacija.
– Kodėl?
– Tiesiog neįmanoma jokia kita išvada – kai orlaivis susilietė su vandeniu, užsparniai buvo išleisti. Tai akivaizdu.
– Tarkim, kad užsparniai buvo išleisti – ką būtent tai leidžia teigti?
– Daug ką. Pavyzdžiui, kad hidraulikos ir elektronikos sistemos nebuvo išjungtos. Kad veikė bent vienas variklis. Kad orlaivio degalai nebuvo pasibaigę, kaip dažnai teigiama. O svarbiausia, kad užsparniai buvo išskleisti sąmoningai. Tai padarė kažkas, kas buvo pilotų kabinoje.
– Ar tai negalėjo įvykti automatiškai?
– Ne. Reikėjo perjungti svirtį, niekaip kitaip užsparnių padėties pakeisti neįmanoma. Kažkas norėjo, kad lėktuvas pasiektų vandenyno paviršių taip, kad fiuzeliažas liktų nepažeistas ir kad lėktuvas nugrimztų į dugną ir niekada nebūtų rastas. Visos tos kalbos apie didžiausią paslaptį aviacijos istorijoje man kelia pyktį. Nėra jokios paslapties, kas įvyko. Vienintelė paslaptis – kodėl kas nors norėjo tai padaryti.
– Ar tas kas nors galėjo būti pilotų kabiną užgrobęs asmuo?
– Tai neįmanoma. Norėdamas nuleisti „Boeing 777“ ant banguojančio vandenyno paviršiaus turi būti patyręs pilotas.
– Australų tyrėjai patvirtino, kad reiso MH370 lėktuvo kapitonas Zaharie Shahas, pasinaudodamas savadarbiu skrydžių simuliatoriumi, savo namuose suplanavo labai panašų maršrutą Pietų Indijos vandenyne. Tai jis atliko likus vos kelioms savaitėms iki skrydžio. Ar tai įtikinamas įrodymas?
– Tai atitinka mano versiją.
– Ar galima teigti, kad MH370 lėktuvą ištiko toks pat likimas, kaip ir „Germanwings“ reiso 9525 orlaivį, kurį vos po metų į Prancūzijos Alpes sąmoningai nukreipė nusižudyti norėjęs antrasis lėktuvo pilotas?
– Negaliu to komentuoti. Mano specializacija – užsparniai ir panašūs dalykai. Aš netiriu nusikaltimų ir nevertinu žmonių psichikos būklės.
– Australų tyrėjai vadovavosi prielaida, kad lėktuvas buvo nevaldomas, bent jau skrydžio pabaigoje. Ar jie klydo?
– Iš pradžių jie turėjo labai mažai informacijos, pavyzdžiui, palydovo, kuris vis susisiekdavo su reiso MH370 lėktuvu, duomenis. Jie padarė viską, kas buvo įmanoma. Nežinau, ar ką nors būčiau daręs kitaip. Tegaliu tik išreikšti jiems pagarbą.
– Tačiau palydovų duomenys suteikia pagrindo teigti, kad viskas buvo kitaip, nei sakote jūs, ir galbūt daryti prielaidą, kad lėktuvo degalų bakai buvo tušti.
– Fiziniai duomenys daug patikimesni nei palydovų duomenys, kuriuos visada galima interpretuoti įvairiai. Tiriant avarijas reikia remtis neginčijamais faktais ir sau užduoti klausimą: kaip paaiškinti visa kita? Galiausiai viskas susidėlios į vietas, net jei ir kurį laiką teks sukti galvą, kodėl iš skirtingų šaltinių gaunama informacija yra prieštaringa. Kai buvo paviešintos flaperono nuotraukos, su kolegomis iškart supratome, kas atsitiko. Aš net sakyčiau, kad visi oro transporto sektoriaus specialistai jau žino atsakymą.
– Ar žmonės tebebuvo gyvi, kai lėktuvas pasiekė vandens paviršių?
– Sunku pasakyti. Tačiau mano prielaida būtų tokia: žmonės žuvo labai anksti, iškart po to, kai buvo išjungtas lėktuvo atsakiklis. Greičiausiai jie žuvo dėl deguonies trūkumo, kurį sukėlė pilotų kabinoje buvę asmenys.
– O štai jums kitoks scenarijus: prasideda gaisras, lėktuvas pasuka link oro uosto, pilotai ir keleiviai netenka sąmonės, orlaivis skrenda tol, kol automatikai baigiasi degalai.
– Patikėkite, įvertinau visus galimus scenarijus. Jei tai būtų buvęs gaisras lėktuvo salone, iš esmės per dvidešimt minučių ar dar greičiau lėktuvas būtų nukritęs. MH370 laineris skrido bent septynias valandas.
– Ar lėktuvo nuolaužų paiešką reikėtų tęsti?
– Ar jie privalėjo pamėginti? Žinoma. Aš būčiau daręs lygiai tą patį. Tačiau, jei tenka vadovautis tik teorija, nustatyti vietą labai sunku. Jei neturi jokio logiško paaiškinimo, kodėl ieškai ten, kur ieškai, tai kokia prasmė ieškoti?
– Ar tikitės, kad bus rasta daugiau lėktuvo nuolaužų?
– Nenustebčiau, jei vieną dieną į krantą išmestų keleivių salono arba krovininio skyriaus durų nuolaužų, o galbūt ir lėktuvo uodegos nuolaužų. Arba jei rastume fiuzeliažo nuolaužų ar detalių. Nors apskritai, mano nuomone, vandenyno dugne esantis fiuzeliažas yra nesudužęs.