Čečėnijos parlamento pirmininkas Magomedas Daudovas pareiškė, kad politikos analitikas Andrejus Piontkovskis „atvirai ragino Čečėniją atsiskirti nuo Rusijos“, teigiama nepriklausomos radijo stoties „Echo Moskvy“, kurios svetainėje praėjusį šeštadienį pasirodė A. Piontkovskio straipsnis, pranešime.
Čečėnijos parlamentas taip pat pareikalavo, kad už A. Piontkovskio straipsnio publikavimą būtų nubausta ir radijo stotis „Echo Moskvy“, rašo „The Moscow Times“.
Savo straipsnyje, pavadinimu „Bomba pasirengusi sprogti“, A. Piontkovskis rašė, kad Rusija praėjusio amžiaus dešimtojo dešimtmečio viduryje ir šio šimtmečio pradžioje iš esmės pralaimėjo abu karus prieš Čečėnijos separatistus.
Tačiau užuot priėmęs „monstrišką“ sprendimą – tęsti karą toliau ir nušluoti Čečėnijos gyventojus, prezidentas Vladimiras Putinas pasirinko „labai blogą“ išeitį – Čečėnijos vadovo poste pasodino sau ištikimą lyderį Ramzaną Kadyrovą ir suteikė jam nevaržomą teisę valdyti šią teritoriją, rašė A. Piontkovskis.
R. Kadyrovo pajėgos yra kaltinamos politinių priešininkų grobimais, kankinimais ir nužudymais. Tačiau vietos gyventojai pirmenybę vis tiek teikia čečėnų lyderiui, o ne rusų atstovui, teigia A. Piontkovskis.
„Už ką mes du kartus Čečėnijoje kovojome? Už Rusijos teritorinį integralumą, – rašė A. Piontkovskis. – Už Čečėniją Rusijoje. Tačiau teritorinis integralumas nėra išdeginta žemė be žmonių. Mes kovojome, kad pademonstruotume čečėnams, jog jie yra Rusijos piliečiai.
Tačiau tuo pačiu metu mes išnaikinome jų miestus ir kaimus lėktuvais ir ugnies baražo sistemomis... grobėme taikius civilius gyventojus, kurių kūnai vėliau buvo rasti su kankinimų žymėmis“.
R. Kadyrovas iš Maskvos savo respublikai yra gavęs 500 mlrd. rublių (6,4 mlrd. dolerių pagal dabartinį kursą) oficialių subsidijų, tačiau tikroji suma gali būti kur kas didesnė, teigiama dokumentiniame filme „Šeima“, kurį praėjusiais metais sukūrė demokratiją remiantis „Atviros Rusijos“ fondas.
„Sukėlęs ir pralaimėjęs karą Kaukaze, Kremlius už tariamą nuolankumą moka rinkliavas ir įnašus ne tik R. Kadyrovui, bet ir kitų respublikų kriminaliniams elitams“, – rašė A. Piontkovskis. Už šiuos pinigus „perkami rūmai ir auksiniai šautuvai vietos lyderiams“.
Rusijos opozicijos lyderis Aleksejus Navalnas anksčiau šį mėnesį savo tinklalapyje rašė, kad tariamas R. Kadyrovo lojalumas V. Putinui yra netikras ir kad Čečėnijos lyderis planuoja atskilti, kai tik išseks subsidijos.
„Strateginis R. Kadyrovo tikslas yra atsiskirti nuo Rusijos ir, prisidengus islamiškais šūkiais, sukurti savo paties autoritarinę valstybę, – rašė A. Navalnas. – Jis tiesiog laukia momento, kai biudžete visiškai baigsis pinigai“.
V. Putinas ir R. Kadyrovas kol kas nerodo jokių ženklų, kad norėtų nutraukti savo ryšius. Tačiau Rusijos ir Čečėnijos žmonės pradeda jausti vieni kitiems vis didesnę neapykantą, tvirtina A. Piontkovskis.
„Dvi etninės grupės, viena kitos atžvilgiu puoselėjančios tokį požiūrį, negali gyventi vienoje ir toje pačioje valstybėje, – rašė jis. – Projektas „Kadyrovas“ su tiksinčia bomba atidėjo šios problemos sprendimą dešimtmečiams, bet jo laikas jau baigėsi“.
Šeštadienį publikuotas A. Piontkovskio straipsnis pasirodė tą pačią dieną, kai tūkstančiai žmonių Čečėnijos sostinėje Grozne susirinko į mitingą V. Putinui ir R. Kadyrovui paremti. Paprastai ateiti į tokius masinius mitingus daugumą žmonių priverčia darbdaviai ir vietos vyriausybės agentūros, pažymi žiniasklaida.
Prieš savaitę R. Kadyrovas piktai užsipuolė Rusijos opozicijos aktyvistus, išvadindamas juos „šakalais“ ir „žmonių priešais“.
R. Kadyrovo sąjungininkų tulžingos tirados sukėlė Rusijos opozicijai neabejingų figūrų pasipiktinimą. „Echo Moskvy“ radijo laidų vedėjas Matvėjus Ganapolskis praėjusią savaitę paskelbė V. Putinui atvirą laišką, kuriame Rusijos lyderio, kaip „Konstitucijos garanto“, paprašė sureaguoti į antiopozicinę retoriką, besiliejančią iš Čečėnijos.
„Vladimirai Vladimirovičiau, kodėl jūs tylite? Kodėl tyli jūsų administracija?“, – klausė M. Ganapolskis radijo stoties svetainėje.
„Argi nematote, kad tokia retorika tam tikrus čečėnus ragina žudyti žmones iš radijo stoties „Echo Moskvy“ ar (nepriklausomos televizijos – aut. past.) „Dožd“, tuo metu prieš save laikant jūsų portretą?“ – rašė M. Ganapolskis.
Atsakymo buvo sulaukta šią savaitę, kai pirmadienį V. Putinas pagyrė R. Kadyrovą kaip efektyvų lyderį.
Nepriklausoma televizija „Dožd“ citavo vieną neįvardytą prezidento administracijos pareigūną, kuris antradienį teigė, jog Kremliaus pareigūnams nepatiko mitingas Grozne – jis buvo suprastas kaip R. Kadyrovo reikalavimas nenutraukti federalinių subsidijų jo respublikai.
Tačiau V. Putino administracijos vadovas Sergejus Ivanovas paneigė šį pranešimą.
„Čečėnijos lyderio veiksmai prezidento administracijai nesukėlė jokių klausimų“, – tokius S. Ivanovo žodžius antradienį perdavė naujienų agentūra „Interfax“.
Dauguma Rusijos gyventojų laiko neleistinais R. Kadyrovo žodžius apie opoziciją
Beveik 60 procentų Rusijos gyventojų mano, jog valdžios atstovai neturėtų vadinti liaudies priešais ir grasinti susidorojimu politikams ir visuomenės veikėjams, kritikuojantiems šią valdžią, rašo laikraštis „Vedomosti“, remdamasis Levados centro apklausos rezultatais.
Šis tyrimas buvo atliktas po Čečėnijos vadovo Ramzano Kadyrovo pareiškimų apie nesisteminę opoziciją.
Leidinio duomenimis, Čečėnijos lyderiui adresuotą kritiką dėl fiktyvių mokslo laipsnių gavimo ir netikslinio biudžeto lėšų naudojimo laiko pagrįsta 22 procentai apklaustųjų, dar 49 procentai neturėjo savo nuomonės šiuo klausimu.
Laikraštis pažymi, kad per metus R. Kadyrovui pagarbą ar simpatiją jaučiančių respondentų skaičius sumažėjo nuo 35 procentų iki 17 procentų, o neigiamai jį vertinančių rusų skaičius išaugo nuo 5 procentų iki 10 procentų.
Levados centro direktoriaus pavaduotojas Aleksejus Graždankinas mano, kad pernykštės simpatijos Čečėnijos lyderiui, susijusios su jo retorika dėl konflikto Ukrainos pietryčiuose, atitikusia patriotinį rusų entuziazmą, jau praeitis.
„Mitingai Grozne taip pat galėjo pabloginti nuomonę apie R. Kadyrovą – jie primena Sovietų Sąjungą, ir nors daliai rusų patinka tie laikai, dauguma nenori ten grįžti“, – paaiškino sociologas.