Jų parengtame pranešime pažymima, kad bet koks tvarkos, susiklosčiusios po Sovietų Sąjungos žlugimo, pažeidimas gali kelti grėsmę Europos Sąjungos ir NATO egzistavimui.
Dokumente pabrėžiama, kad šiuo metu Europa nesusidoroja su užduotimi išsaugoti šią tvarką, skelbia BBC.
Konkrečiai, kaip mano pranešimo autoriai, Europos valstybės neįvertino grėsmės, kurią pastaruosius kelerius metus kėlė Rusija, taip pat nesugebėjo tinkamai sureaguoti į Rusijos agresiją prieš Ukrainą ir suteikti Kijevui veiksmingą pagalbą susiklosčiusioje situacijoje.
Tarp pranešimo autorių – du buvę Didžiosios Britanijos ambasadoriai Maskvoje: seras Roderickas Lyne’as ir seras Andrew Woodas.
Pranešime teigiama, kad Vladimiro Putino ambicijas nuolat skatino „silpna ir neįtikinanti“ Vakarų reakcija, pavyzdžiui, po to, kai Rusija užėmė Abchaziją ir Pietų Osetiją.
„Kremlius mano, kad Europa neturi pakankamai valios tam, kad sumokėtų kainą, būtiną apginti savo principams“, – rašoma pranešime.
„Daugiau nei dešimt metų Rusija aiškiai reiškė savo ambicijas ir interesus, bet Vakarams buvo lengviau tai ignoruoti ir pasikliauti fantazijomis, neva Rusija juda link liberalios demokratijos.“
Tiesioginis susidūrimas
Specialistai neatmeta galimybės, kad Ukrainos konfliktas ilgainiui sukels tiesioginį Rusijos ir Europos valstybių susidūrimą.
Be to, mano pranešimo autoriai, neįmanoma garantuoti, kad konfliktui plėtojantis, Rusija nepanaudos taktinės branduolinės ginkluotės, kuria ji grasina dar nuo Šaltojo karo laikų. Instituto ekspertai mano, kad V. Putinas pasirengęs tokiam žingsniui, bet Vakarų lyderiai tiesiog negali tuo patikėti.
Ekspertų manymu, didelio masto persiginklavimo programa leistų pademonstruoti Rusijai, kad esant būtinybei Europa yra pasirengusi ribotiems kariniams veiksmams.
Toks žingsnis būtinas, nes V. Putinas jau parodė, kad yra pasiruošęs pasinaudoti Vakarų lyderių silpnumu.
Anot pranešimo autorių, atsižvelgiant į tai, kad Rusija jau vykdo savo ginkluotųjų pajėgų modernizavimą, gyvybiškai svarbu, kad Vakarai pademonstruotų, jog priešinsis bet kokiam tolesniam agresijos pasireiškimui, įskaitant ir vadinamojo „hibridinio karo“ taktikos taikymui.
„NATO privalo išsaugoti savo autoritetą ir savo vaidmenį sulaikant Rusijos agresiją. Ypač ji turi pademonstruoti, kad ribotas ginkluotas konfliktas neįmanomas, ir kad reakcija į „hibridinį“ karą bus griežta“, – rašo pranešimo autoriai.
„Konfliktas Ukrainoje tapo lemiamu tašku, apibrėžiančiu Europos saugumo ateitį. Ukrainos žlugimas padidins nestabilumą Rytų Europoje ir dar vienos Kremliaus avantiūros riziką bei sumažins galimų teigiamų pokyčių Rusijoje tikimybę“, – rašoma pranešime.
Konfliktas Ukrainoje tęsiasi nuo praeito pavasario. Formaliai nei Rusija, nei Vakarai nėra konfliktuojančios šalys. Tačiau faktiškai Rusija teikia politinę paramą separatistų kontroliuojamoms teritorijoms rytinėje Donbaso dalyje, o Vakarų šalys palaiko oficialią Ukrainos vadovybę.
Vakarų šalys, tarptautiniai ekspertai ir žurnalistai, taip pat ir rusų, ne kartą kaltino Maskvą tuo, kad ši tiesiogiai kišasi į ginkluotą konfliktą, bet oficialūs Rusijos atstovai tokius kaltinimus neigia.
NATO vadovas: Baltijos šalims – itin didelis nerimas
Rusija nekelia betarpiškos grėsmės NATO šalims, o karinis aljansas tebeturi vilčių, kad santykiai su Maskva pagerės, ketvirtadienį pareiškė bloko generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.
Rusija yra linkusi naudoti jėgą, kad pakeistų Europos sienų kontūrus, pridūrė Stoltenbergas, viešėdamas savo tėvynėje Norvegijoje, kaip pavyzdžiu pateikdamas Krymą, Rytų Ukrainą ir Gruziją.
„Matome didesnį nenuspėjamumą, didesnį nesaugumą, daugiau neramumų... (Tačiau) tikiu, kad nematome jokios betarpiškos grėsmės iš rytų nei vienai NATO šaliai“, – jis sakė visuomeniniam radijui NRK.
NATO ne kartą kritikavo Maskvos vaidmenį Ukrainos konflikte ir reikalavo visiškai laikytis ten paskelbto paliaubų susitarimo. Tačiau Rusija neigia siunčianti karius ir ginkluotę į pagalbą prorusiškiems separatistams kaimyninėje šalyje.
Ukrainos konfliktas kelia itin didelį nerimą Latvijai, Lietuvai ir Estijai – vienintelėms į NATO įstojusioms buvusioms Sovietų Sąjungos respublikoms.
J.Stoltenbergas, buvęs Norvegijos premjeras, išreiškė viltį, kad Aljanso ryšiai su Rusija kada nors pagerės.
„Tebeturime tikslą bendradarbiauti su Rusija... Tai paranku NATO, tai paranku Rusijai“, – sakė jis.