Maskva aiškina, kad jau preliminariai su Baltarusijos valdžia suderino naikintuvų dislokavimą dešimtmečiams, bet stebėtojai Minske nurodo, kad Kremlius tikriausiai mėgina spausti A. Lukašenką pačiu jam netinkamiausiu metu, rinkimų išvakarėse, ir riboti jo laisvę flirtuoti su Vakarais.
Maskva karinę bazę siekia steigti Babruisko kariniame aerodrome arba Baranovičiuose, kur jau yra pačios Baltarusijos karo aviacijos bazė. Prezidentas Vladimiras Putinas nurodė Rusijos gynybos ministerijai su Baltarusija baigti derinti susitarimą, kuris numatytų, kad Rusijos bazė veiks penkiolika metų, ir jei nė viena šalis neprieštaraus, būtų kaskart pratęsiamas penkiolikai metų.
Dar prieš kelias savaites Rusijos vyriausybė pateikė V. Putinui svarstyti siūlymą dėl tokio susitarimo. Bazė esą turėtų padėti ginti sąjunginės valstybės išorės sieną netgi nuo tarptautinių teroristų, o sprendimą dėl naikintuvų naudojimo priims bendrų pajėgų vadas.
Pats Minskas iki šiol nė karto neužsiminė apie Rusijos karinės bazės priėmimą, nors prieš porą savaičių Gardine apie tai jau kalbėjo Rusijos premjeras. Prieš keletą dienų A. Lukašenka nuvyko pas V. Putiną, bet nė vienas nieko apie bazę nepasakė.
„Ne pirmus metus dirbu prezidentu. Ir ne dešimt, ir ne penkiolika, o jau dvidešimt metų. Ir per šį laiką buvo galima įsitikinti mūsų posūkiais ir apsisukimais. Todėl nereikia mums priekaištauti, kad kur nors nusisukame. Mums nėra kur nusisukti. Mes su jumis visad buvome kartu, ir dar ilgai būsime kartu“, – sakė Baltarusijos prezidentas A. Lukašenka.
Pats Minsko lyderis, sprendžiant iš daugelio ženklų, nenorėjo pritarti bazei, juo labiau prieš pat prezidento rinkimus, kur priklausomybė nuo karingos didžiosios kaimynės – jautri tema.
„Esu tikras, kad rinkimai įvyks aukščiausiu lygiu, visiškai atitiks mūsų, baltarusiškus ir tarptautinius standartus. Noriu jums palinkėti sėkmės“ – kalbėjo Rusijos prezidentas V. Putinas.
Kremliaus sprendimas, pasak Minsko ekspertų, iš esmės keičia Baltarusijos lyderio padėtį ir gerokai apribos jo laisvę, ypač dabar, kai A. Lukašenka mėgina vėl įsiteikti Vakarams, tarpininkaudamas deryboms Ukrainoje ir paleisdamas politinius kalinius.
Sau nepalankius Maskvos sprendimus Minskas ne kartą sužlugdydavo biurokratinėmis detalėmis, bet Baltarusijos analitikai sako, kad Maskva tikriausiai išsukiojo rankas Lukašenkai, kuriam niekas daugiau nepadeda gelbėti skęstančios ekonomikos.
Rusijos bazės dislokavimas pakeistų visą Baltarusijos politiką – šalys yra sujungusios gynybos politiką, turi bendrą oro erdvės apsaugos sistemą bei laivyno ryšio bazę, Rusija netgi siųsdavo karo lėktuvų. Bet visais šiais pranašumais Aleksandras Lukašenka iki dabar galėjo džiaugtis neerzindamas Lietuvos, Lenkijos ir kitų NATO priklausančių kaimynių.
Karines bazes Rusija turi tik Armėnijoje ir Kirgizijoje, bet tos šalys iš tiesų neramiuose regionuose, o iki dabar Baltarusijai antpuolis iš kaimynių negrėsė.
Nerimą Minsko opozicijai, o tikriausiai ir oficialiai valdžiai kelia Krymo patirtis, kai Rusijos bazės buvo panaudotos teritorijai atplėšti. Maskva taip gali siekti užsitikrinti ilgalaikę įtaką ir pasitraukus A. Lukašenkai. Be to, tai dar ir ženklas Vakarams, kad šie nemėgintų Baltarusijos kviesti į savo stovyklą taip, kaip kvietė Ukrainą.