Abiejų vietos ligoninių personalas yra persigandęs. Tarp Ebolos aukų yra trys medicinos seserys.
Ugandos Vyriausybė ir Pasaulinė sveikatos organizacija (WHO) penktadienį į visiškai nuskurdusį regioną lėktuvais pasiuntė papildomos medicininės įrangos ir epidemiologų grupę, turinčią įrengti karantinines palatas, mėginti gydyti užsikrėtusiuosius bei pradėti švietimo kampaniją.
Ebolos karštligė yra pavadinta pagal upę Kongo Demokratinėje Respublikoje, kur ji buvo pirmą kartą pastebėta 1976 metais. Tada čia mirė per 270 žmonių.
Per praėjusius tris mėnesius šimtai iš karo Konge grįžtančių Ugandos kareivių pražygiavo pro Gulu regioną. Vietos žiniasklaida spėlioja, kad būtent jie galbūt ir atnešė mirtiną virusą. Armijos vadovybė tvirtina, jog nė vienas kareivis neserga šia liga.
Nuo 1976 metų Ebolos karštligės epidemijos buvo kilusios Gabone, Sudane ir Dramblio Kaulo Krante. Pavieniai susirgimai buvo užregistruoti 1976 metais Didžiojoje Britanijoje ir Liberijoje. Per paskutinę epidemiją 1996 metais Gabone mirė apie 75 proc. iš 60 infekuotų žmonių.
Nepaisant intensyvių tyrimų, kol kas nėra nei skiepų, nei vakcinos nuo Ebolos viruso. Medikai net negali tiksliai pasakyti, nuo ko juo užsikrečiama.
Ligos simptonai pasirodo po inkubacinio periodo, trunkančio nuo dviejų dienų iki trijų savaičių, ir ligoniai paprastai miršta daugiausiai per dvi dienas. Būdingi Ebolos karštligės simptonai yra didelis karštis, galvos ir pilvo skausmai, viduriavimas, pūliniai ant gomurio ir dantenų, odos išbėrimas, sąmonės apsiblausimas, drebėjimas ir stiprus vidinis kraujavimas.