„Kijevui degant Vakarų politikos formuotojai ryja pelenus. Mūsų pastangos padėti Ukrainai priartėti prie Europos, demokratijos ir teisės viršenybės idealų žlugo įspūdingai. Tuo tarpu Vladimiras Putinas švenčia ne tik triumfą Sočio olimpinėse žaidynėse, bet ir geopolitinę pergalę vienos svarbiausių kaimynių reikaluose“, - Telegraph.co.uk paskelbtame straipsnyje rašo E. Lucasas.

Rusija kovoja

Pasak E. Lucaso, labai lengva visą Ukrainos situaciją perkrauti istorinėmis, etninėmis ir geografinėmis detalėmis, tačiau realybė, anot, jo, daug paprastesnė. Šalis dažnai yra vadinama pasidalijusia tarp Rytų ir Vakarų, tarp ukrainiečių ir rusakalbių, tarp jaučiančių nostalgiją sovietiniam laikotarpiui ir tų, kurie nori vakarietiškos ateities.

Edwardas Lucasas
„Ukrainos verslas irgi pasidalijęs tarp prezidento Viktoro Janukovyčiaus draugų ir tų, kurie piktinasi jo grobuonišku elgesiu. Opozicija taip pat marga: įsivaizduokite Nigelį Farage'ą, Edą Ballsą, futbolo fanus ir Moterų instituto susibūrimą po viena vėliava“, - teigia E. Lucasas.

N. Farane'as yra Jungtinės Karalystės Nepriklausomos partijos pirmininkas, europarlamentaras. E. Ballsas yra leiboristas, Gordono Browno vyriausybėje ėjęs vaikų, mokyklų ir šeimų sekretoriaus pareigas.

„Tačiau realus paveikslas yra kur kas paprastesnis. Dauguma ukrainiečių nori, kad jų šalis būtų Europos dalimi. Rusija, buvusi imperinė galybė, tam trukdo. Ji nori, kad Ukraina būtų jos kuriamos Eurazijos ekonominės sąjungos – Europos Sąjungos priešininkės – dalimi ir būtų valdoma sukčių ir šnipų iš Maskvos, o ne eurokratų iš Briuselio“, - rašo E. Lucasas.

Jo teigimu, jei ne V. Putino pastangos, Ukraina šiuo metu būtų taiki šalis. Pasak analitiko, Rusija privertė Ukrainą nepasirašyti Asociacijos ir laisvosios prekybos susitarimo su Europos Sąjunga, pradėdama pražūtingą prekybos karą prieš Ukrainos eksportą. Rusija, anot jo, taip pat pasiūlė pigesnes dujas ir palankesnes paskolos sąlygas Ukrainai.

„Rusija infiltravo krūvas „patarėjų“ svarbiausiuose Ukrainos viešosiose institucijose ir ministerijose, įskaitant Ukrainos slaptąją tarnybą (SBU), kad būtų užtikrinta, jog viskas eisis pagal Maskvos liniją“, - teigia britas.

Tiesa, E. Lucasas sako, kad Kremliaus kišimasis į Ukrainos reikalus ir 1994 m. Budapešte pasiekto susitarimo, kuriuo Ukraina mainais į Maskvos pažadus nenaudoti ekonominės ir kitokios agresijos perdavė sovietinį branduolinį ginklą, laužymas nėra naujiena. Jis primena, kad Rusija nuolat randa priežasčių apriboti gamtinių dujų importą Ukrainai, skatina gamtinių energijos išteklių prekyba užsiimančių tarpininkų, kurių pinigai nuodija Ukrainos politiką, kūrimąsi. Rusija taip pat turi karinę jūrų bazę Kryme, Sevastopolyje, kur yra dislokuotos specialiosios pajėgos ir prigrūsta daugybė šnipų.

V. Putinas nori pažeminti Vakarus

„Tačiau Rusijos kišimasis į Ukrainos reikalus suintensyvėjo pastaraisiais mėnesiais, kaip tik kai Vakarų pastangos susvyravo, o Europos politikos formuotojai ėmė kalbėti apie idėją, kad Rusijos įtraukimas gali atnešti abiem pusėms naudingą sprendimą“, - sako E. Lucasas.

„Tai klaidingos viltys. Kremliui nepatinka abipusio laimėjimo idėja. Jam patinka tokia padėtis, kai Kremlius laimi, o Vakarų konkurentai pralaimi – dar geriau, kad būtų pažeminti. Ponui V. Putinui tai asmeninio prestižo reikalas. Trumpai tariant, nors Europos Sąjunga geopolitiką laiko senamadiška ir nepatrauklia, geopolitika tiesiog vyksta prie jos durų slenksčio. Ir Europos Sąjunga pralaimi “, - sako analitikas.

Pasak E. Lucaso, JAV taip pat yra iškritusi iš žaidimo, nes Baracko Obamos administracija apleido Europos sąjungininkus.

Regi pilietinio karo ženklus

„Dabar visos galimos pasekmės yra blogos. Galbūt valdžia Ukrainoje nuspręs atsitraukti ir nesutraiškys protestuotojų, kas reikš dar mėnesius įtampos, drebėjimo ir neaiškumo. Tačiau net ir tuo atveju, Ukrainos teritorinis integralumas bus suardytas, galbūt net fatališkai“, - sako E. Lucasas. 

„Jeigu promaskvietiškos institucijos Kijeve pabandys suaktyvinti veiklą, gali sušmėžuoti pilietinis karas. O tai reiškia ne tik žmonių kančias (bei tikriausiai didelius pabėgėlių skaičius), bet ir ekonominę dezintegraciją ir didelę riziką, kad į procesą įsitrauks pašaliečiai. Kas nutiks, jeigu kas nors, pavyzdžiui, tikri ar specialiai suburti nacionalistiniai kovotojai, tarkime, atakuotų vieną iš Rytų-Vakarų naftos ar dujų linijų?“, - priduria apžvalgininkas.

Pasak E. Lucaso, lygiai taip pat neramina situacija Kryme, kuriame bet koks konflikto židinys su Rusija turėtų kur kas platesnes pasekmes, nes regionas yra prie nepriklausomybės nuo Kijevo paskelbimo ribos.

„Jeigu tęsis visa tai tęsis, mes grįšime 10 metų atgalios. Naujai priimti represiniai įstatymai bus naudojami visu pajėgumu, ne tik prieš protestuotojus, bet ir prieš nepriklausomą žiniasklaidą, pilietinę visuomenę bei kitas institucijas. Mes galime susidurti su vizų režimo atnaujinimu vakariečiams. Ukrainoje gali būti uždrausti visokio tipo ryšiai su užsieniu. Ukraina taps antra Baltarusija“, - sako E. Lucasas.