E. Lucasas: Castro reikia pasmerkti, o ne pagerbti

 (188)
Fidelio Castro skelbtos žalingos ir nusikalstamos idėjos niekur nedingo. Jos sugrįžo, nors ir įgijo naują pavidalą. Liberali santvarka, kurios jis nekentė – tokie buržuaziniai pramanai kaip įstatymų viršenybė, laisvi rinkimai ir žodžio laisvė – dabar patiria grėsmę, keliamą kairiųjų ir dešiniųjų populistų. Netgi išrinktojo JAV prezidento požiūris į šias vertybes atrodo gana neaiškus.
Minia Kuboje gedi po F. Castro mirties
© Reuters/Scanpix

Europa savo ruožtu patiria didžiausią per pastaruosius tris dešimtmečius grėsmę, keliamą stiprėjančios Rusijos, apimtos revanšistinių nuotaikų. Castro mirtis yra proga mums prisiminti, kad Šaltasis karas buvo nešvarus, siaubingas ir tikras; kad vos jo nepralaimėjome ir labai džiaugiamės jį laimėję. Juk džiaugiamės, tiesa?

Vis dėlto daug svarbių veikėjų, pradedant popiežiumi, baigiant Baracku Obama ir Jeanu-Claude’u Junckeriu – kurie, regis, turėtų būti supratingesni – Kubos komunistų lyderio mirtį laiko proga išsakyti patoso kupinų sentimentalių pareiškimų apie jo istorinį vaidmenį.

Nėra jokio paradokso, kad blogi žmonės gali nuveikti svarbių ir įdomių darbų. Siaubingi žmonės retai būna nuobodžios asmenybės. Ir jeigu pakankamai ilgai išbūni valdžioje, per tą laiką tikriausiai įvyks kažkas gera. Pavyzdžiui, Stalinas industrializavo Sovietų Sąjungą ir pertvarkė jos infrastruktūrą. Hitleris tiesė kelius ir skatino sveiką gyvenseną (tik kai kuriems, nes kai kurias mažiau vertinamas žmonių grupes šis režimas, tarkim, spaudė itin sunkiai dirbti).

Svarbu nepainioti stipriųjų asmenybės bruožų su moralės vertinimais. Drąsa, ištikimybė ir gebėjimas aiškiai reikšti savo mintis gali būti pavydėtini ypatumai, bet ne visais atvejais keliantys susižavėjimą. Daugybė nacių buvo drąsūs. Daugybė komunistų buvo ištikimi. Propagandininkai visur iškalbūs (ir netgi sąmojingi ir žavūs). Tai jų nedaro gerais žmonėmis.

Taip, pono Castro režimui gerai sekėsi užtikrinti sveikatos apsaugą neturtingoje šalyje, kuriai anksčiau šios paslaugos buvo neprieinamos. Jis atlaikė milžinišką Jungtinių Valstijų spaudimą. Jo nuverstas ankstesnis režimas buvo nesąžiningas ir žiaurus.

Bet tai nereiškia, kad turėtume gedėti jo mirties. Priminsiu kelis dalykus: Castro režimas buvo įpratęs naudoti kankinimus ir žiauriausius KGB stiliaus psichologinio spaudimo metodus. Jis žudė žmonės, juos kalino ir sugriaudavo jų gyvenimą. Lygiuodamasis į sovietus, jis primetė puritonišką kultūros ir asmeninio gyvenimo kontrolę. Jis siuntė gėjus į koncentracijos stovyklas (taip pat draudė rokenrolą ir ilgus plaukus).

Iš šio „socialistinio rojaus“ pabėgo šimtai tūkstančių žmonių. Kuba, galėjusi būti viena turtingiausių Vakarų pusrutulio valstybių, beveik visą Šaltojo karo laikotarpį buvo priklausoma nuo subsidijų, o ekonomiką ištiko krachas, kai rublių srautas išseko.

Po mirties ponui Castro rodoma pagarba iš tiesų mažai susijusi su juo pačiu arba sala, kurią jis netinkamai valdė. Ir nė kiek ji neatspindi žinojimo, į kokias aklavietes tokios idėjos gali nuvesti mūsų laikais – puikus pavyzdys yra baisus Venesuelos ekonomikos skurdas.

Šios liaupsės daugiausiai atspindi Vakarų neapykantą sau ir saviapgaulę. Net ir santūriai girdami komunistinę Kubą bei jos įkūrėją galite parodyti, kad kairiojo sparno idealizmo kibirkštis tebedega jūsų romantiškoje dvasioje, kad jus šiurpina imperializmas ir karo kurstymas, kad širdimi esate nuskriaustųjų pusėje. Anais laikais galbūt būtumėt kovęsi Ispanijos pilietiniame kare ir rašę apie tai eiles. Arba būtumėt tapę žvaigždėmis Kasablankoje.

Pagrindinė tokio mąstymo problema – kad jis iškreipia ne vien patogiai nutolusios praeities, bet ir dabartinės padėties suvokimą. Mes neužkirsime kelio Vladimirui Putinui, jeigu galvosime, kad Vakarai yra taip sugadinti godumo, imperializmo ir militarizmo, kad jų nebeverta ginti.

Mūsų pusė nebuvo tobula anksčiau ir nėra tobula dabar. Vis dėlto kare svarbiausias dalykas – nepralaimėti. Mes turėtume šokti ant Castro kapo, o ne linkėti, kad jis būtų laimėjęs.

BNS
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Užsienyje

Talibano vado sūnus susisprogdino per išpuolį Afganistano bazėje

Talibano grupuotės vado Haibatullaho Akhundzada 23 metų sūnus Abd ar-Rahmanas Khalidas žuvo per išpuolį karinėje bazėje Gereško rajone, Helmando provincijoje, susisprogdinęs sprogmenų prikrautame automobilyje. Tai informuoja naujienų agentūra „Reuters“.

EK komisaras: Berlyno pozicija dėl Turkijos yra suprantama

Berlyno griežta pozicija dėl Turkijos yra „suprantama“, ypač dėl Ankaros sprendimo suimti kelis žmogaus teisių aktyvistus, tarp jų – Vokietijos piliečių, sakoma šeštadienį paskelbtame Europos Sąjungos plėtros komisaro Johanneso Hahno interviu.

Rusija sako susitarusi su sirų sukilėliais dėl saugumo zonos (2)

Rusijos gynybos ministerija šeštadienį pranešė, kad jos pareigūnai per taikos derybas Kaire pasirašė susitarimą su nuosaikiaisiais Sirijos sukilėliais, kaip veiks netoli sostinės Damasko įkurta saugumo zona.

Egipto pajėgos Sinajuje nukovė 30 ekstremistų

Per kelias dienas trukusias saugumo operacijas Sinajaus pusiasalyje, kuriose dalyvavo armija, oro pajėgos ir policija, Egipto pajėgos nukovė 30 ekstremistų, šeštadienį pranešė kariškiai.

D. Trumpas vadovaus lėktuvnešio „USS Gerald R. Ford“ perdavimo laivynui ceremonijai (8)

JAV prezidentas Donaldas Trumpas šeštadienį dalyvaus 12,9 mlrd. dolerių (11,1 mlrd. eurų) kainavusio lėktuvnešio „USS Gerald R. Ford“ oficialaus perdavimo laivynui ceremonijoje, įvyksiančioje po daugelio atidėliojimų ir smarkiai išaugus projekto kainai.