Per nepaprastąją bendrą spaudos konferenciją B.Obama kritikavo Kiniją dėl jos elgesio su disidentais ir pabrėžė, kad turi liautis kompiuterinių įsilaužėlių atakos prieš JAV bendroves, nors ir padėkojo Xi Jinpingui dėl įsipareigojimų imtis veiksmų kovos su klimato kaita srityje.
Abi didžiausios pasaulyje ekonomikos paskleidžia į atmosferą daugiausiai šiltnamio efektą sukeliančių dujų, tad žalieji aktyvistai gyrė Vašingtono ir Pekino įsipareigojimus sumažinti šią taršą kaip svarbų sprendimą, artėjant prie pasaulinės klimato sutarties, kuri turėtų būti pasirašyta iki šių metų pabaigos.
Šis sutarimas atrodė stebinantis, žinant, kad tarp abiejų šalių tvyro didelė įtampa dėl pramoninio šnipinėjimo ir Kinijos agresyvių pastangų perimti ginčijamas teritorijas Pietų Kinijos jūroje.
Per Kinijos lyderio viešnagę Baltuosiuose rūmuose Xi Jinpingui buvo patiestas raudonas kilimas ir surengtos įprastos pagarbos ceremonijos, pabrėžiančios abiejų didžiųjų valstybių ryšius, bet prezidentai nesistengė slėpti tarpusavio nesutarimų.
„Atvirai diskutavome apie žmogaus teises, kaip esame darę anksčiau“, – nurodė B.Obama, sakydamas, kad Kinijos autoritariškas elgesys su politiniais disidentais ir religinėmis arba regioninėmis mažumomis yra „probleminis“.
Per bendrą spaudos konferenciją B.Obama nevengė tiesiogiai paminėti Dalai Lamos – tremtyje gyvenančio Tibeto budistų dvasinio lyderio, kurį Kinija laiko pavojingu separatistu.
„Nors pripažįstame Tibetą Kinijos Liaudies Respublikos dalimi, toliau raginame Kinijos valdžią išsaugoti religinę ir kultūrinę Tibeto žmonių tapatybę bei angažuotis su Dalai Lama arba jo atstovais“, – sakė JAV lyderis.
Abiejų šalių delegacijos pažadėjo nešnipinėti viena kitos privačių įmonių dėl komercinės naudos, bet kalbėdamas apie šią temą B.Obama naudojo griežtą retoriką, pareiškęs: „Nurodžiau, kad tai turi liautis.“
Tuo tarpu Xi Jinpingas replikavo, kad „Kinija yra tvirtai nusistačiusi prieš komercinių paslapčių vagystes ir kitokias kompiuterinių įsilaužėlių atakas bei su jomis kovoja“.
Ginčijamos salos
Kinijos lyderis taip pat tvirtai atmetė kritiką dėl žmogaus teisių politikos jo šalyje, perspėdamas, kad reformos Kinijoje bus vykdomos savu laiku ir nesukeliant pavojaus valstybės stabilumui.
„Turime pripažinti, kad šalių istoriniai procesai ir realijos skiriasi, kad turime gerbti visų šalių žmonių teisę nepriklausomai rinktis savo raidos kelią“, – aiškino jis.
Taip pat nuskambėjo aštrių komentarų dėl Kinijos pastangų išplėsti savo suverenumą Pietų Kinijos jūroje, kur Pekinas stato bazes dirbtinėse salose, esančiose teritorijose, į kurias teises reiškia kitos Pietryčių Azijos šalys, Vašingtono sąjungininkės.
„Salos Pietų Kinijos jūroje nuo seniausių laikų yra Kinijos teritorija, – pabrėžė Xi Jinpingas. – Turime teisę ginti savo teritorinį suverenumą ir legitimias jūrines teises bei interesus.“
Tuo tarpu B.Obama sakė, kad tie ginčai turi būti sprendžiami vadovaujantis tarptautinės teisės normomis, pabrėždamas, kad Jungtinės Valstijos nori „įsitikinti, jog yra laikomasi žaidimo taisyklių“.
Dideliu kontrastu šiai įtampai tapo abiejų šalių bendras sutarimas, kad reikia imtis veiksmų, turinčių mažinti klimato pokyčius. JAV ir Kinija pasirašė „bendros vizijos“ memorandumą prieš gruodį Paryžiuje vyksiančią Jungtinių Tautų klimato konferenciją; Pekinas dar pasižadėjo susikurti didžiausio leidžiamo išmetamųjų teršalų kiekio nustatymo ir prekybos sistemas.
Be to, Kinija skirs 3,1 mlrd. JAV dolerių fonui, kuris padės besivystančioms šalims kovoti su klimato pokyčiais ir jų padariniais.
„Jeigu dvi didžiausios pasaulyje ekonomikos, energijos vartotojos ir daugiausiai šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetančios šalys šitaip sutaria, tuomet kitoms šalims – išsivysčiusioms arba besivystančioms – nėra jokių priežasčių to nedaryti“, – pabrėžė B.Obama.