Po 2008 m. karo su Gruzija atskilusio Gruzijos Abchazijos regiono militarizacija ir 2014 m. įvykusi Krymo aneksija kartu su agresyvia karine modernizacija suteikė Rusijai naujų galingų priemonių didinti įtaką buvusioje Sovietų Sąjungoje ir daryti spaudimą NATO ir Europos Sąjungai, rašo ferl.org.

Rusija planuoja iki 2020 m. išleisti 2,4 mlrd. dolerių Juodosios jūros kariniam laivynui, įskaitant moderniausius laivus ir povandeninius laivus, integruotą oro gynybą ir desantinio nusileidimo galimybes.

Kaip rašė naujienų agentūra „Interfax“, kai atnaujinimai bus įgyvendinti, karinis jūrų laivynas viena salve su sparnuotomis raketomis „Kalibr“ galės pataikyti į 200 taikinių.

„Grėsmė Kaukazui, Artimiesiems Rytams ir Europai po Rusijos agresijos prieš Gruziją (2008 m.) ir prieš Ukrainą 2014 m., Europos faktinės padėties pakeitimas ir viso regiono militarizacija kelia didžiausią rūpestį (Vakarų) saugumo planuotojams“, – sako Amerikos užsienio politikos tarybos pareigūnas, ilgametis saugumo klausimų ekspertas Stephenas Blankas.

Pavojus pakrantės valstybėms

Maskvos dominavimas Juodojoje jūroje meta šešėlį pakrantės valstybėms. Stipriai sutrukdyta provakarietiškam Ukrainos ir Gruzijos ekonomikos ir politikos kursui ir jų pajėgumui vystytis nepriklausomai nuo Rusijos.

Kovo pradžioje Gruzija paskelbė ketinanti statyti 2,5 mlrd. dolerių vertės krovininį uostą Batumyje, tikėdamasi nutiesti prekybos liniją tarp Kinijos ir Europos. Tačiau tai, ar projektas pritrauks investuotojų, ar sklandžiai funkcionuos, dabar bent jau iš dalies priklauso nuo Maskvos. Pakaktų sužvanginti ginklais, ir tai atbaidytų investuotojus.

2015 m. liepą pritaikyta karinė doktrina pasireiškia Rusijos atkakliais bandymais „nuversti teisėtas valdžias“ regione. „Tiesą sakant, Maskva pasilieka teisę ir įsipareigojimą ginti vyriausybes, kurios pasiduoda Rusijos įtakai, net nuo jų pačių gyventojų demokratinių pasirinkimų“, – rašoma Europos politikos analizės centro (EPAC) ataskaitoje „Black Sea Rising“ („Juodosios jūros iškilimas“).

Kartu su Kremliaus aktyviai naudojamu hibridiniu kovojimu ir vadinamųjų žalių žmogeliukų veiksmais Juodosios jūros karinių pajėgų telkimas kelia nerimą visose sostinėse, pradedant Moldovos, baigiant Azerbaidžano.

Galiausiai nauja Rusijos galia regione kelia nerimą ir naujoms NATO narėms – Rumunijai ir Bulgarijai.

„Dėl šių tendencijų Rusija padarė ekstremaliai sunkų, o gal net neįmanomą NATO patekimą į Juodąją jūrą, norint apginti NATO nares ir partneres be didelių laivų, lėktuvų ir žmonių netekčių“, – sakė analitikas S. Blankas.

Organizacijos „Carnegie Europe“ leidinio „Strategic Europe“ vyriausioji redaktorė Judy Dempsey teigia, kad Rumunija puikiai suvokia, kokia situacija, ir bendradarbiauja su NATO, kad sukurtų Juodojoje jūroje greito dislokavimo pajėgumus, panašius į tai, ką NATO jau suplanavo Baltijos regionui ir Lenkijai.

Su politiniu ir ekonominiu spaudimu Sofijai ir Bukareštui Rusija galės pasėti politinių abejonių dėl vienybės bei suskaldyti ES ir NATO.

Pavelas Felgenhaueris
Ėjome į Siriją nesuprasdami, kad pradedame konfliktą su Turkija. Regis, aišku, jog V. Putinas buvo užtikrintas, kad turkai bus sukalbami, bet kažkaip nuomonės su Erdoganu išsiskyrė. Tai buvo esminė klaida.

Sirija ir Viduržemio jūros regionas

2007 m. sakytoje kalboje Rusijos Juodosios jūros karinio jūrų laivyno štabe Sevastopolyje, Ukrainoje tuometinis laivyno vadas admirolas Vladimiras Masorinas teigė: „Karinio jūrų laivyno operacinė zona driekiasi per Juodąją jūrą, Viduržemio jūrą iki pat Atlanto vandenyno. Ji – Europos, Azijos ir Afrikos kryžkelėje, turime atkurti nuolatinį Rusijos karinio laivyno buvimą.“

Vos per metus po Krymo aneksijos Juodosios jūros karinis laivynas tapo kur kas galingesnis, pajėgus vykdyti dideles operacijas atviruose vandenyse. Jis atlieka esminį vaidmenį, palengvindamas Rusijos karinius veiksmus Sirijoje.

Be šio pasirengimo jie galėtų skraidinti daiktus į Siriją, kai ką plukdyti, tačiau ne tokiu lygiu, koks buvo, sakė analitikas S. Blankas.

Jis pabrėžė – kai Rusija baigs atnaujinti savo karinę bazę Tartuse, Sirijoje, dominavimas Juodojoje jūroje suteiks Maskvai galimybę išlaikyti kur kas didesnes karines pajėgas Viduržemio jūroje ilgalaikėje perspektyvoje.

EPAC ataskaitoje pabrėžiama, kad Juodoji jūra jau yra „pagrindinė logistikos platforma“ Rusijos veiksmams Artimuosiuose Rytuose“ ir jau suteikia Maskvai galimybę laikyti 10 laivų rytinėje Viduržemio jūros dalyje.

Vladimiras Putinas, Recepas Tayyipas Erdoganas

Dar buvo ir Turkija

Rusijos karinių pajėgų telkimas Juodojoje jūroje įvyko esant puikiems santykiams tarp Maskvos ir kitos galingos valstybės regione – Turkijos. Šilti Rusijos prezidento Vladimiro Putino ir Turkijos lyderio Recepo Tayyipo Erdogano santykiai reiškė, kad Turkija tylėjo, kol Rusija didino savo galią regione.

„Ėjome į Siriją nesuprasdami, kad pradedame konfliktą su Turkija, – sakė Rusijos karinis analitikas Pavelas Felgenhaueris. – Regis, aišku, jog V. Putinas buvo užtikrintas, kad turkai bus sukalbami, bet kažkaip nuomonės su Erdoganu išsiskyrė. Tai buvo esminė klaida.“

Tačiau dabar dėl Rusijos veiksmų Sirijoje abi šalys atsidūrė ties atviro konflikto riba. Lapkričio 24 d. Turkija pašovė Rusijos karinį lėktuvą, kuris, anot Ankaros, skrido iš Sirijos ir įskrido į Turkijos oro erdvę. Nuo tada dvi valstybės iš esmės neturi jokių diplomatinių kontaktų.

Analitikų teigimu, dėl abiejų valstybių buvimo Juodojoje jūroje labai didelė pavojingesnių incidentų tikimybė.

NATO pareigūnai stipriai nerimauja dėl galimų Turkijos ir Rusijos incidentų juodojoje jūroje, teigė analitikė J. Dempsey.

„Retrospektyviai puiku, kad incidentų nebuvo, turint omenyje, kiek daug įvairių lėktuvų skraido virš Sirijos, o dabar – virš Juodosios jūros dalių“, – pridūrė ji.