Dėl migrantų – bloga nuojauta: Turkija ėmėsi šantažo

 (409)
Po ES viršūnių susitikimo Briuselyje Angela Merkel ir Donaldas Tuskas prabilo apie „proveržį“. Tačiau kol kas apie esminius pokyčius migrantų krizėje galima kalbėti tik tariamąja nuosaka. Bendrijos šalių vadovai išsiskirstė su didžiulėmis abejonėmis, ar verta leistis į šį įvairiomis prasmėmis rizikingą bei morališkai drumzliną sandėrį su Turkija.
Dėl migrantų – bloga nuojauta: Turkija ėmėsi šantažo
© AP/Scanpix

Kiek tas susitarimas su Turkija kainuos finansine ir politine prasme? Kokių naujų nenumatytų problemų sukels? Tuos dalykus dabar intensyviai svarsto valstybių vadovai, Europos politikos ekspertai, komentuoja žiniasklaida.

Turkijos užsienio reikalų ministras Ahmetas Davutoglu pirmadienį pateikė ES lyderiams staigmeną: „Padarėme drąsų sprendimą, sutikdami priimti visus neteisėtus migrantus, vykstančius iš Turkijos į Graikiją, neatsižvelgdami į jų kilmės šalį“.

„Mes radome būdą nelegaliai migracijai sustabdyti“, – džiaugėsi Angela Merkel.

Sprendimas grindžiamas paprasta idėja: nelegalią migraciją į Europos Sąjungą turi pakeisti legali. Pavojingas kėlimasis per Egėjo jūrą nebeapsimokėtų, nes Graikiją pasiekę migrantai būtų grąžinami atgal į Turkiją, iš kurios karo pabėgėlius sirus Europos šalys pasiimtų tiesiai pagal kontingentus.

Tačiau kokią kainą teks sumokėti už šį sprendimą, jei kitą savaitgalį išties bus dėl jo susitarta? „Vedama kanclerės Merkel ES atidavė savo likimą į vyriausybės Ankaroje rankas, kad ir kiek tai kainuotų“, – konstatuoja Vokietijos dienraštis FAZ.

Be papildomų 3 miljardų Turkijos premjeras A. Davutoglu už bendradarbiavimą pareikalavo greitesnio vizų liberalizavimo Turkijos piliečiams ir paspartintų derybų dėl narystės Europos Sąjungoje.

R. T. Erdoganas reketuoja Europą

„Erdoganas reketuoja Europą, už pabėgėlių išlaikymą reikalaudamas milijardų“, – be užuolankų konstatuoja Vokietijos kairuoliškos partijos „Die Linke“ vadovė Sahra Wagenknecht, ir sulaukia kitų politinių partijų pritarimo, – negera nuojauta šiomis dienomis lydi ne vieną.

Sirų-vokiečių žurnalistas Akthamas Sulimanas priminė europiečiams, kad Turkija su sirais pabėgėliais elgiasi anaiptol ne pavyzdingai, kad praėjusį penktadienį pasienyje netgi nušovė du sirų pabėgėlius ir sužeidė aštuonis. Jis nurodė, kad Libanas ar Jordanija skaičiuojant vienam gyventojui yra priglaudę kur kas daugiau sirų pabėgėlių nei Turkija, nereikalaudami už tai iš Europos finansinės paramos.

Be to, nevalia užmiršti, jog Turkijos prezidentas negailestingai kariauja prieš kurdus savo šalyje ir Sirijoje. Jo agresyvi politika regione tik didina pabėgėlių srautus, o dabar jis iš to kraunasi šaltą politinį kapitalą, reikalaudamas iš Vakarų nusigręžti nuo savo sąjungininkų kurdų.

„Įsileisdama į šį cinišką žaidimą su žmonėmis ir jų kančia, Merkel pažeidžia savo politikos integralumą, prarasdama dėl to savo šalininkus, galiausiai net ir iki šiol jai buvusius ištikimus austrus“, – konstatuoja garsus Vokietijos žurnalistas Wolframas Weimeris.

Turkijos prezidentas R. T. Erdoganas
Turkijos prezidentas R. T. Erdoganas
© AP/Scanpix

Iš kur paimti papildomus milijardus?

Italų dienraštis „La Repubblica“ atkreipia dėmesį į tai, kokią aukštą moralinę kainą teks sumokėti už Turkijos siūlomą gelbėjimo akciją: „Klaidinantį drovaus ir kiek pasimetusio buhalterio įspūdį sudarantis turkų premjeras A. Davutoglu atvyko į Briuselį, kad pametėtų europiečiams gelbėjimosi ratą nuo paržūtingo politinio grimzdimo Egėjo vandenyse.“

Priimdami R. T. Erdogano pagalbą, europiečiai išduoda savo vertybinius principus: užmerkia akis prieš vis didėjantį spaudos ir žodžio laisvių suvaržymą Turkijoje.

Tačiau naujojo plano kaina yra ne vien moralinė. Turkijos valdžia moka gerai derėtis, konstatuoja čekų dienraštis „Hospodarske noviny“.

„Dar didesnės sumos pinigų nei jau pažadėtieji milijardai ES kasoje neberasim. Dabar turės mokėti kiekviena iš 28 Bendrijos valstybių. Tačiau net ir tuo atveju, jei pavyks susitarti, lieka neaišku, ar Turkija išties pagal išgales rūpinsis tokiu dideliu pabėgėlių skaičiumi ir ar išties rimtai kovos su žmonių kontrabandininkais, ar tai, kas surašyta popieriuje, bus realiai įgyvendinta.“

Vokietijos spauda taip pat susirūpinusi finansine puse, primindama, jog jau pirmuosius Turkijai pažadėtus 3 milijardus buvo sunku sukrapštyti. O dabar Ankara užsimena, kad tie trys papildomi milijardai anaiptol nebus galutinė suma. Be to, į ją dar neįtrauktos pabėgėlių grąžinimo iš Graikijos į Turkiją išlaidos, kurias pagal Ankaros planą turės padengti Bendrija.

Ir ar nebus tie pinigai išmesti į balą, jei migranatai ir pabėgėliai susiras kitą kelią į Europą? Sirų-vokiečių žurnalistas A. Sulimanas atkreipia dėmesį: jei ne per Turkiją, tai per Libiją, per kitas šalis pabėgėliai toliau plūs į Europą. Negi ES ir joms atsipirkdama dalins milijardus?

O kokios ES valstybės sutiks priimti sirus?

Didžiulį galvos skausmą turėtų sukelti ir vienas iš plano punktų – pabėgėlių iš Turkijos paskirstymas pagal kontingentus ES šalyse. Už kiekvieną iš Graikijos atgal į Turkiją pargabentą sirą ES valstybės tiesiai iš Turkijos turėtų pasiimti vieną sirą pabėgėlį.

Ypač svarbus šis punktas nuo migrantų naštos linkstančiai Vokietijai. Tačiau A. Merkel ir toliau turi didelių sunkumų įtikinti savo partnerius Europoje, kad pabėgėlių krizę bus įmanoma išspręsti tik solidariai sutelkus visų pajėgas.

Juk nuolatines kvotas atmeta ne vien rytų europiečiai. Vokietijos dienraščio „Süddeutsche Zeitung“ Europos korespondentė Briuselyje Cerstin Gammelin sakosi nesitikinti, kad taip staigiai – per dešimt dienų – pasikeistų Europos valstybių pozicijos ir rastųsi daugiau pasiruošusių priimti pabėgėlius iš Turkijos pagal kontingentus.

Sukta plano logika: pagal ją Turkijai neapsimokėtų persekioti kontrabandininkų

Turkija naująjį savo planą motyvavo tuo, esą, ji negalinti pažaboti kontrabandininkų. Nors esama pakankamai įrodymų, kad to daryti ji netgi nesistengia, nes šio verslo modelis naudingas dvejopa prasme: į šalį įplaukia dideli pinigai, iš jos išplaukia pabėgėliai.

Pagal naująjį planą išeitų, kad jei Graikijos nepasieks nė vienas siras, tai ir Europai nereikės sirų pasiimti iš Turkijos. Vadinasi, norėdama pamažinti sirų pabėgėlių naštą, Turkija turėtų būti ir toliau suinteresuota žmonių kontrabandininkų verslo klestėjimu.

Pagaliau kiekvienam turėtų kilti klausimas, kaip Graikiją pasiekę nelegalūs migrantai bus pargabenami atgal į Turkiją. Sunku įsivaizduoti, kad tai pavyktų be smurto. Vadinasi, nebus išvengta žiaurių vaizdų, kurių Europa taip kratosi.

A. Merkel, M. Rutte, M. Renzi
A. Merkel, M. Rutte, M. Renzi
© AP

Naujuoju planu labiausiai džiaugiasi graikai

Po netikėto posūkio Briuselyje staiga nebe Graikijai, o Turkijai tektų centrinis vaidmuo sprendžiant migrantų srautų suvaldymo ir paskirstymo klausimą, o tai reikštų, kad visi pastaraisiais mėnesiais ES ruošti planai nueina vėjais, kad galbūt nebereikalingi taptų registracijos centrai pietrytiniame Graikijos pasienyje.

Žinoma, Graikija tokiu pasikeitimu tik džiaugiasi. Graikijos televizijos ERT žurnalistas Georgios Pappas Vokietijos medijoms sakė, kad dviejų sunkių krizių – finansinės ir migrantų – nusilpusiai šaliai tikrai per daug. Juoba kad dėl Egėjo salas užplūdusių pabėgėlių sunkiai nukenčia šaliai gyvybiškai svarbus turizmo verslas: antai Lesbo saloje jis susitraukė net 90 procentų.

Bet naujasis planas – neaiški ateities muzika. Kol kas Graikiją kasdien pasiekia po maždaug 2000 naujų migrantų. Georgios Pappas neatmeta, kad taip R. T. Erdoganas tik didina spaudimą Europai. Pasak graikų žurnalisto, Turkija jau ne sykį vykusiai instrumentalizavo pabėgėlius savo politiniams tikslams pasiekti.

Išdidus R. T. Erdoganas ir nuolaidžiaujantys ES lyderiai

Akivaizdu, jog Turkija naudojasi Europos silpnumu ir Vokietijos kanclerės A. Merkel sudėtinga situacija Europoje bei šalyje.

Turkijos prezidentas mėgaujasi savo galios pozicija ir atvirai ją demonstruoja: „Tik mano, niekieno kito valioje nurodyti, dėl ko bus deramasi. R. T. Erdoganas elgiasi išdidžiai, nelyginant naujo didelio akcijų paketo savininkas išsekusio koncerno visuotiniame susirinkime. Ir staiga pareikalauja keletu milijardų daugiau“, – Vokietijos žinių televizijos kanalui „n-tv“ komentuoja Wolframas Weimeris.

Kai Turkijos premjeras susirinkusiems Europos vadovams neslėpdamas pasitikėjimo savimi pareiškė: „Turkija pasirengusi tapti ES nare“, nė vienas iš Europos Sąjungos lyderių neprieštaravo, – liudija Cerstin Gammelin.

Bet juk Turkijos vidaus ir užsienio politika tokioms deryboms neteikia jokio pagrindo, netgi priešingai – tolina ją nuo Europos.
Pačiose ES viršūnių susitikimo išvakarėse Turkijos valdžia šturmavo opozicinio laikraščio redakciją, guminėmis kulkomis išvaikė moterų demonstraciją.

Galima būtų manyti, kad R. T. Erdoganas taip elgėsi tyčia, tarsi norėdamas pademonstruoti europiečiams: pažiūrėsim, ar ir dabar išdrįsit auklėti mane, kai nuo mano malonės priklauso jūsų likimas.

Ir išties, Europos valstybių bei Bendrijos vadovai vengė komentuoti spaudos ir žodžio laisvės suvaržymus, užsiminti apie brutalią Turkijos politiką kurdų atžvilgiu. Vienintelis Italijos premjeras Matteo Renzi pareikalavo, kad į Viršūnių susitikimo komunikatą būtų įtrauktas sakinys apie medijų padėtį Turkijoje.

O iš A. Merkel, anksčiau ryžtingai pasisakiusios prieš Turkijos narystę Bendrijoje, lūpų vietoj atviros kritikos išsprūdo tik vienintelis blyškus sakinys: „Mes su Turkijos premjeru kalbėjomės apie laikraščio uždarymą. Visi pabrėžėme, kokia svarbi mums spaudos laisvė.“

Dėl spaudos suvaržymo ne sykį kritikuota Vengrija nepraleido progos įgelti. „Tačiau įstabiausia yra tai, kad skrupulingai spaudos laisve besirūpinanti Europos Sąjunga patirdama spaudimą ūmai dedasi nematanti, kad Turkijos vyriausybė praėjusią savaitę valstybinėn priežiūron paėmė vieną didžiausių medijų grupių. Turbūt geriau nesižvalgyti po būsimo sandėrio su Turkija užkulisius“, – komentavo antradienį konservatyvus vengrų dienraštis „Magyar Nemzet“.

Dėl migrantų – bloga nuojauta: Turkija ėmėsi šantažo
© Sipa Press/Scanpix

Bevizis režimas gali sukelti naują nelegalią imigraciją

Aštri kritika dėl bevizio režimo Turkijai sklido iš maištingosios Bavarijos, jos vadovai perspėjo nenuolaidžiauti Turkijai. „Turi būti išlaikyta pusiausvyra tarp paslaugos ir atsakomosios paslaugos“, – sakė Bavarijos premjeras Horstas Seehoferis. „Turkijos narystė ES ir visiškas vizų režimo liberalizavimas neturi tapti atsakomųjų paslaugų dalimi“, – pabrėžė jis.

„Dėl vidinio Bendrijos susiskaldymo pabėgėlių krizės klausimu ES derybinės pozicijos praeitais mėnesiais gerokai susilpnėjo. Turkija elgėsi kaip turguje, keldama vis naujus reikalavimus ir be saiko didindama kainą“, – dienraščiui „Passauer Neue Presse“ trečiadienį komentavo krikščionių socialinės sąjungos (CSU) generalinis sekretorius Andreas Scheueris ir pažadėjo tuo klausimu „intensyviai“ kalbėtis su kanclere A. Merkel.

„Kanclerei CSU laikysena žinoma“, – sakė jis. „Ne“ Turkijos stojimui į Europos Sąjungą ir visiškam beviziam režimui – „taip“ privilegijuotai partnerystei ir vizų liberalizavimui ekonominėje srityje.“

„Toks bevizis režimas, kokio reikalauja Turkija, be aiškių taisyklių, apribojimų ir kontrolės, galėtų sukurti prielaidas naujai nelegaliai imigracijai“, – perspėjo visus derybų dalyvius Vokietijos susisiekimo ministras Alexanderis Dobrindtas (CSU). Ir pridūrė: „Negali būti, kad Europa leistųsi šantažuojama Turkijos“.

A. Merkel ir toliau Europoje lieka izoliuota

Individualia nacionaline A. Merkel politika nepatenkintas ir vokiečių europarlamentaras nuo laisvųjų liberalų partijos, Europos parlamento viceprezidentas grafas Alexanderis Lambsdorffas.

Tokia politika atstumia partnerius ir labai apsunkina bendrų sprendimų paieškas. O juk, pasak jo, į sprendimą turėtų būti įtraukti ir rytų europiečiai, labai santūriai reagavę į naująjį sandėrį su Turkija.

Vokietija su savo pabėgėlių politika Europoje yra izoliuota, konstatuoja buvę A. Merkel sąjungininkai austrai. „Nė viena iš 27 ES partnerių nėra jos pusėje; vien tik bejėgė ES komisija palaiko ją morališkai. Berlynas vykdo individualią nacionalinę politiką, kuri negali tapti pagrindu „europiniam sprendimui“. Ir tai įgalina V. Orbaną diktuoti Europos politinį kursą“, – komentuoja austrų dienraštis „Der Standard“.

Kitas austrų dienraštis „Kurier“, priešingai, teigia, esą, net ir V. Orbano priešininkai, austrų kancleris W. Faymannas ir Prancūzijos prezidentas F. Hollande'as, buvę dėkingi vengrui, vetavusiam paskubom turkų pakištą susitarimo versiją.

F. Hollande'as atmeta staigų vizų liberalizavimą Turkijos piliečiams, o Italijos premjeras M. Renzi nenori pasirašyti susitarimo tol, kol Turkijoje nebus garantuota spaudos ir žodžio laisvė.

Kaip po ES viršūnių susitikimo dienraščiui „Kurier“ sakė prancūzų diplomatas, „šantažo strategija tęsiasi.“ Belieka tikėtis, kad visų Bendrijos valstybių vadovai ir jų patarėjai tarpusavyje pasitardami kruopščiai išstudijuos visas Turkijos plano detales ir atsakingai pasvers visus „už“ ir „prieš“. Tokių esmines pasekmes Europai turinčių sprendimų nevalia daryti paknopstom.

www.DELFI.lt
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 
Užsienio naujienų prenumerata

Užsienyje

Italai renkasi gyventi su tėvais (16)

Du trečdaliai 18-34 metų amžiaus italų vis dar gyvena su tėvais. Tai yra 7 mln. žmonių, rodo naujas statistikos departamento ISTAT tyrimas.

Savižudžio išpuolis Bagdade nusinešė mažiausiai 7 žmonių gyvybes (3)

Savižudžio išpuolis Irako sostinėje Bagdade nusinešė mažiausiai septynių žmonių gyvybes. Dar 19 asmenų buvo sužeisti, pranešė policija, kuria remiasi agentūra AP.

Šarlotės policija išplatino vaizdo medžiagą, kaip nušaunamas juodaodis (10)

JAV Šarlotės miesto policija paskelbė vaizdo medžiagą, kurioje užfiksuota, kaip policininkai nušauna juodaodį vyrą. Medžiaga buvo paskelbta po to, kai politikai ir vietos protestuotojai spaudė pareigūnus tai padaryti.

Dėl „Islamo valstybės“ pasaulis stovi ant 10 karų slenksčio (533)

„Islamo valstybės“ (IS) kalifato sienos sparčiai siaurėja, teroristinės organizacijos tvirtovės Irake ir Sirijoje viena po kitos žlunga. JAV vadovaujamas karas pasiekė tokią stadiją, kai kyla klausimų, kas bus toliau. Kaip rašo washingtonpost.com, regis, atsakymas akivaizdus – kils daugiau karų.

Paryžiuje šis sekmadienis – diena be automobilio

Didelė dalis Paryžiaus sekmadienį buvo uždaryta automobiliams ir motociklams - miesto centre, įskaitant ir Eliziejaus laukus, karaliavo pėstieji ir dviratininkai, informuoja agentūra dpa.