Numatoma, kad 11 Aukščiausiojo Teismo teisėjų antradienį priims vyriausybei neparankią nutartį, todėl gali tekti vėluoti premjerės Theresos May planas inicijuoti ES sutarties 50-ąjį straipsnį ir formaliai atverti kelią deryboms dėl išstojimo.
Lapkritį Aukštasis Teismas priėmė vyriausybės planus trikdančią nutartį, o ši byla išprovokavo protestų bei grasinimų prieš pagrindinę ieškovę.
Šį ieškinį pateikusi verslininkė Gina Miller skundėsi, kad jai buvo grasinama mirtimi ir kad ji sulaukusi rasistinių įžeidimų.
„Dalykai, anksčiau laikyti nepriimtinais, dabar yra priimtini“, – ji sakė naujienų agentūrų AFP, laukiant Aukščiausiojo Teismo sprendimo.
Pyktis buvo nukreiptas ir prieš Aukštojo Teismo teisėjus, kai jie priėmė ankstesnę nutartį. Vienas laikraštis netgi pavadino juos liaudies priešais.
Šis teisinis ginčas dar labiau pagilino nesutarimus Britanijos visuomenėje, atsiskleidusius per pernai birželį įvykusį referendumą, kai 52 proc. dalyvių nubalsavo už pasitraukimą iš ES.
„Brexit“ šalininkai teigia, kad pastaroji byla yra dar vienas mėginimas užblokuoti Jungtinės Karalystės išstojimą iš Bendrijos, nors analitikai neprognozuoja, kad įstatymų leidėjai nubalsuotų prieš 50-ojo straipsnio inicijavimą.
Scenarijui, kad vyriausybė šią bylą pralaimės, jau ruošiamasi: ministrai paskubomis kurpia įstatymo projektą, kurį reikėtų prastumti per Bendruomenių ir Lordų Rūmus.
Opozicinė Leiboristų partija žadėjo, kad šio teisės akto neblokuotų.
„Net jeigu Aukščiausiasis Teismas nuspręs, kad May negali apeiti parlamento Vestminsteryje, parlamentarai vargu ar balsuos prieš Britanijos žmonių valią ir užblokuos „Brexit“, – sakė Europos reformų centro tyrėja Agata Gostynska-Jakubowska.
Vis dėlto leiboristų lyderis Jeremy Corbynas yra sakęs, kad pasinaudos galimybe pasiūlyti įstatymo pataisų, įskaitant reikalavimą išlaukyti prieigą prie Europos bendrosios rinkos.
Toks žingsnis kirstųsi su premjerės planu siekti „kieto „Brexit“, paskelbtu praeitą savaitę.
Th. May sakė, kad Britanija pasitrauks iš bendrosios rinkos, kad galėtų kontroliuoti imigraciją iš ES šalių.
Žodis Škotijai?
Opozicijos siūlomos pataisos gali pavėlinti Th. May planus inicijuoti „Brexit“ derybas iki kovo pabaigos.
Be to, Aukščiausiasis Teismas gali dar labiau sutrikdyti vyriausybės planus.
Teisėjai taip pat turi nuspręsti, ar dideles galias turinčioms Škotijos, Velso ir Šiaurės Airijos vyriausybėms turi būti suteiktas balsas sprendžiant dėl ministrės pirmininkės plano.
Pasak A. Gostynskos-Jakubowskos, Th. May gali būti sunku inicijuoti 50-ąjį straipsnį iki kovo pabaigos, jeigu teisėjai pareikalaus suteikti didesnį vaidmenį minėtoms Jungtinės Karalystės dalims.
Tačiau analitikė tokį scenarijų laiko mažai tikėtinu.
Per referendumą Velsas balsavo už „Brexit“, bet dauguma Šiaurės Airijos ir Škotijos gyventojų išreiškė pageidavimą pasilikti Europos Sąjungoje.
Šiaurės Airiją dabar ištikusi atskira politinė krizė – provincijoje kovo 2-ąją vyks pirmalaikiai rinkimai, nes anksčiau šį mėnesį įsiplieskė nesutarimai tarp koalicijos partnerių ir žlugo Belfasto vyriausybė.
Kita vertus, griežtai proeuropietiška Škotijos nacionalinė partija turi 54 įstatymų leidėjus 650 vietų Atstovų Rūmuose ir kontroliuoja Edinburgo vyriausybę.
Rinkos analizių bendrovės „City Index Direct“ tyrimų direktorė Kathleen Brooks sakė, kad suteikti svaresnį žodį regionų vyriausybėms būtų „blogiausias baigtis“ Th. May vyriausybei Aukščiausiajame Teisme.
„Ši baigtis tikriausiai pavėlintų JK „Brexit“ planus ir paskatintų JK iširimą, ypač jeigu ji vestų prie naujo nepriklausomybės referendumo Škotijoje“, – teigė ekspertė.