Dalis Latvijos ir Estijos ateityje gali priklausyti Rusijai, tiki ukrainiečių rašytojas

 (98)
Iki 2035 metų Baltijos valstybėse gali įvykti svarbių pokyčių. Susilpnėjus Europos vienybei ir sustiprėjus politinei Vokietijos įtakai, dalis Latvijos ir Estijos teritorijų, kuriose dominuoja rusakalbiai gyventojai, gali atitekti Rusijai, portale obozrevatel.com rašo ukrainiečių rašytojas Igoris Lesevas.
I.Lesevo prognozė 2035 metams
I.Lesevo prognozė 2035 metams

Savo teiginių jis nepagrindžia jokiais rimtais argumentais.

Savo straipsnyje „Europa 2035 metais: iš atvirų CŽV ir GRU šaltinių“ jis tvirtina, kad Europos šalių sienos, kurios atrodo nepajudinamos, yra kur kas silpnesnės negu tos vidinės ribos, kurios savo laiku skyrė Rusijos imperijos ar Sovietų Sąjungos šalis.

Pasak jo, Skandinavija teritorinių pokyčių neturėtų patirti. Netgi Alandų salų, kurių gyventojų daugumą sudaro švedai, klausimas istoriškai parodė, kad protestantiškoji Europa moka išspręsti praktiškai visus ginčus, sako autorius. Tačiau jis mano, kad ryškių pokyčių gali įvykti Baltijos šalyse.

I. Lesevo teigimu, susilpnėjus Europos vienybei ir sustiprėjus politinei Vokietijos galiai, teritorijos, kuriose dominuoja rusakalbiai gyventojai (Narvos rajonas Estijoje ir Rytų Latvija su centru Daugpilyje), gali atitekti Rusijai. 

Baltarusijos apskritai gali nelikti, mano autorius. Praktiškai jos nėra ir dabar, o iki 2035 metų ji gali tapti tokia etnine Rusijos provincija kaip Uralas ar Pavolgė. Esminių pokyčių gali įvykti ir Ukrainoje, teigia I. Lesevas.

Tačiau jis pažymi, kad rimtai vertinti tokių teritorinių prognozių nereikėtų. Jis pabrėžia, kad jos gali išsipildyti tik susidėjus daugybei faktorių ir, visų pirma, sustiprėjus socialiniam bei politiniam nestabilumui Europos žemyne. Tačiau galimybė, kad 2035 metais politinis Europos žemėlapis priartės prie tokio vaizdo, vis dėlto egzistuoja, ir tai reikia turėti galvoje, pabrėžia autorius.

Igoris Lesevas – 32 m. ukrainiečių rašytojas. Nuo 2002 metų jis dirbo Ukrainos parlamentaro, komunistų lyderio Piotro Simonenkos padėjėju. 2006 metais I. Lesevas buvo atsakingas už „Litvino bloko“ viešuosius ryšius, o nuo 2007 metų yra Taraso Ševčenkos universiteto Filosofijos fakulteto aspirantas.

www.DELFI.lt
Užsienio naujienų prenumerata
Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus

Užsienyje

Estija iš Didžiosios Britanijos perims pirmininkavimą ES (7)

Estija perims pirmininkavimą Europos Sąjungai po britų sprendimo pasitraukti iš bendrijos.

R. T. Erdoganas: žmonės nori mirties bausmės (31)

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas galimą mirties bausmės grąžinimą po pučo pagrindė žmonių valia. Jis privalo klausyti žmonių, o šie nori mirties bausmės, pareiškė jis interviu. „Jei mes gyvename demokratinėje teisinėje valstybėje, tai žodis priklauso liaudžiai. O žmonės, ką jie sako šiandien? Jie nori, kad mirties bausmė vėl būtų įvesta“, – kalbėjo prezidentas interviu Vokietijos stočiai ARD, kuriuo remiasi agentūra dpa.

JT siekia surengti naujas derybas dėl taikos Sirijoje (14)

Sirijos ambasadorius Jungtinėse Tautose Staffanas de Mistura antradienį pareiškė turįs vilties, kad taikos derybos, užbaigsiančios ilgiau negu penkerius metus tebesitęsiantį žiaurų konfliktą Sirijoje, galėtų vėl prasidėti kito mėnesio pabaigoje.

Netikras B. Obamos brolis pareiškė, kad balsuos už D. Trumpą (13)

JAV prezidento Baracko Obamos netikras brolis Malikas Obama paskelbė, kad balsuos už Donaldą Trumpą, nes šis jam atrodo „paprastas vaikinas“, praneša BBC.

Šiaurės Korėjos branduoliniai bandymai priklausys nuo JAV (7)

Šiaurės Korėjos užsienio reikalų ministras Ri Yong-Ho antradienį pareiškė, kad bet koks sprendimas dėl naujų branduolinių bandymų priklausys nuo Jungtinių Valstijų. Anot Pchenjano, Vašintonas yra atsakingas už pastangų, kad Korėjos pusiasalyje nebūtų branduolinių ginklų, žlugimą.