Dalis Latvijos ir Estijos ateityje gali priklausyti Rusijai, tiki ukrainiečių rašytojas

 (98)
Iki 2035 metų Baltijos valstybėse gali įvykti svarbių pokyčių. Susilpnėjus Europos vienybei ir sustiprėjus politinei Vokietijos įtakai, dalis Latvijos ir Estijos teritorijų, kuriose dominuoja rusakalbiai gyventojai, gali atitekti Rusijai, portale obozrevatel.com rašo ukrainiečių rašytojas Igoris Lesevas.
I.Lesevo prognozė 2035 metams
I.Lesevo prognozė 2035 metams

Savo teiginių jis nepagrindžia jokiais rimtais argumentais.

Savo straipsnyje „Europa 2035 metais: iš atvirų CŽV ir GRU šaltinių“ jis tvirtina, kad Europos šalių sienos, kurios atrodo nepajudinamos, yra kur kas silpnesnės negu tos vidinės ribos, kurios savo laiku skyrė Rusijos imperijos ar Sovietų Sąjungos šalis.

Pasak jo, Skandinavija teritorinių pokyčių neturėtų patirti. Netgi Alandų salų, kurių gyventojų daugumą sudaro švedai, klausimas istoriškai parodė, kad protestantiškoji Europa moka išspręsti praktiškai visus ginčus, sako autorius. Tačiau jis mano, kad ryškių pokyčių gali įvykti Baltijos šalyse.

I. Lesevo teigimu, susilpnėjus Europos vienybei ir sustiprėjus politinei Vokietijos galiai, teritorijos, kuriose dominuoja rusakalbiai gyventojai (Narvos rajonas Estijoje ir Rytų Latvija su centru Daugpilyje), gali atitekti Rusijai. 

Baltarusijos apskritai gali nelikti, mano autorius. Praktiškai jos nėra ir dabar, o iki 2035 metų ji gali tapti tokia etnine Rusijos provincija kaip Uralas ar Pavolgė. Esminių pokyčių gali įvykti ir Ukrainoje, teigia I. Lesevas.

Tačiau jis pažymi, kad rimtai vertinti tokių teritorinių prognozių nereikėtų. Jis pabrėžia, kad jos gali išsipildyti tik susidėjus daugybei faktorių ir, visų pirma, sustiprėjus socialiniam bei politiniam nestabilumui Europos žemyne. Tačiau galimybė, kad 2035 metais politinis Europos žemėlapis priartės prie tokio vaizdo, vis dėlto egzistuoja, ir tai reikia turėti galvoje, pabrėžia autorius.

Igoris Lesevas – 32 m. ukrainiečių rašytojas. Nuo 2002 metų jis dirbo Ukrainos parlamentaro, komunistų lyderio Piotro Simonenkos padėjėju. 2006 metais I. Lesevas buvo atsakingas už „Litvino bloko“ viešuosius ryšius, o nuo 2007 metų yra Taraso Ševčenkos universiteto Filosofijos fakulteto aspirantas.

www.DELFI.lt
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 
Užsienio naujienų prenumerata

Užsienyje

D. Trumpas atkakliai gina kritikuojamą savo kabinetą (3)

Donaldas Trumpas ketvirtadienį energingai gynė savo būsimą kabinetą nuo demokratų, žaliųjų aktyvistų ir profesinių sąjungų kirčių, kad išrinktojo prezidento pasirinkti kandidatai vadovauti aplinkos ir darbo sektoriams rodo jo administracijos didžiulį poslinkį į dešinę.

B. Obama prašo peržiūrėti visas per prezidento rinkimus buvusias kibernetines atakas (18)

JAV prezidentas Barackas Obama pareikalavo, kad būtų peržiūrėtos visos kibernetinės atakos, buvusios 2016 metais per visą prezidento rinkimų ciklą, pranešė penktadienį Baltieji rūmai, nesiliaunant tvirtinimams, kad tai buvo Rusijos įsikišimas.

Pabėgėliai Vokietijoje: žmogžudystė Freiburge atnaujino įtampas (229)

Jau daug dienų Vokietijos naujienų portalai ir laikraščiai spausdina besišypsančios jaunos moters nuotrauką. Spalį Freiburgo mieste nužudytai Mariai L. buvo 19 metų, rašo BBC.

R. T. Erdogano režimo ranka pasiekė ir NATO būstinę, bet Aljansas nieko nesiima (55)

NATO turi aiškiai ir vienareikšmiškai pasipriešinti tam, kuo Recepo Tayyipo Erdogano režimas užsiima ne tik Turkijoje, bet ir Aljanse, rašo „Deutsche Welle“ biuro Briuselyje vadovas Maxas Hofmannas.

Kolumbijos prezidentas įvertino Nobelio premiją (1)

Kolumbijos prezidentas Juanas Manuelis Santosas penktadienį pareiškė, kad Nobelio taikos premija buvo tikra „dovana iš dangaus“ ir „didžiulis postūmis“, padėjęs iš naujo susitarti dėl taikos su Kolumbijos revoliucinių ginkluotųjų pajėgų FARC sukilėliais.