Pagrįsti būgštavimai buvo siejami su pernelyg dideliu Baltųjų rūmų prielankumu Maskvai, kurį matydami artimiausi partneriai gali apriboti bendradarbiavimą su Vašingtonu tam tikrais žvalgybos klausimais. Tokią tendenciją būtų galima aiškinti tarptautiniam saugumui, o ypač efektyvioms kovos su terorizmu strategijoms, kylančių grėsmių vengimu, rašo seniau „Observer“ šią temą gvildenęs Johnas R. Schindleris.

Ilgainiui nerimo dėl galimų grėsmių tik daugėjo, o svarbiausia, kad jis atsigręžė prieš pačią Federalinę vyriausybę. JAV žvalgybos bendruomenė su didžiuliu susirūpinimu konstatuoja matanti precedento neturinčių D. Trumpo administracijos keliamų problemų. Negana to, kad aukščiausias pareigas užima sąsajų su Kremliumi turėję pareigūnai, rimtų abejonių kelia ir D. Trumpo suburtos komandos kompetencija. Dėl šių priežasčių žvalgybos agentūros ėmė riboti slaptos informacijos teikimą į Baltuosius rūmus, kuriais nepasitiki.

Nors nuo inauguracijos tepraėjo visiškai nedaug laiko, kasdien pasigirstančių pranešimų apie esmines Baltųjų rūmų problemas skaičius įspūdingas. Taigi, priežasčių nerimauti žvalgybos bendruomenei tikrai pakanka. Agentų priešiškumą kursto ir pats prezidentas, ne kartą juos pašiepęs ir menkinęs jų darbą. Panašu, kad ir buvusiam D. Trumpo patarėjui nacionalinio saugumo klausimais buvo sunku laikytis logiškos ir vientisos pozicijos dėl esminių saugumo politikos nuostatų.

Ilgainiui nerimo dėl galimų grėsmių tik daugėjo, o svarbiausia, kad jis atsigręžė prieš pačią Federalinę vyriausybę. JAV žvalgybos bendruomenė su didžiuliu susirūpinimu konstatuoja matanti precedento neturinčių D. Trumpo administracijos keliamų problemų. Negana to, kad aukščiausias pareigas užima sąsajų su Kremliumi turėję pareigūnai, rimtų abejonių kelia ir D. Trumpo suburtos komandos kompetencija. Dėl šių priežasčių žvalgybos agentūros ėmė riboti slaptos informacijos teikimą į Baltuosius rūmus, kuriais nepasitiki.

Kalbama apie Mike‘ą Flynną – į atsargą išėjusį generolą, dar visai neseniai vadovavusį Baltųjų rūmų Nacionalinio saugumo tarybai. Vašingtone jis nebuvo mėgstamas dėl arogantiškos laikysenos ir polinkio remtis konspiracinėmis teorijomis, o ne žvalgybos pateiktais faktais. Verta prisiminti, kad M. Flynnas buvo nušalintas nuo Gynybos žvalgybos agentūros vadovo pareigų. Eiti šias pareigas jis buvo pripažintas netinkamu dėl vadovui būtinos kompetencijos ir gebėjimo priimti pagrįstus sprendimus stokos. Tai trūkumai, kurie vargu ar buvo toleruotini daug galingesnėje ir politiniu požiūriu reikšmingesnėje Nacionalinio saugumo taryboje.

Michaelas Flynnas

Kad M. Flynnas patiria problemų, kai reikia atskleisti tiesą, tapo aišku įsisiūbavus dėl jo reikalų su Maskva kilusiam skandalui. Miglotų santykių su Kremliumi ir pačiu Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu atgarsis lydėjo M. Flynną nuo tada, kai jis paliko Gynybos žvalgybos agentūrą. Paaiškėjus, kad po lapkričio 8-ąją įvykusių prezidento rinkimų M. Flynnas ne kartą skambino į Vašingtone veikiančią Rusijos ambasadą ir aptarinėjo su pereinamuoju laikotarpiu susijusius klausimus, abejonių jo priimamais sprendimais tik padaugėjo. Jų nepanaikino ir tai, kad Baltieji rūmai paneigė įtarimus dėl svarbios informacijos skleidimo per M. Flynno pokalbius su Rusijos ambasadoriumi Sergejumi Kisliaku.

Deja, vėliau „The Washington Post“ išspausdintas patikimais šaltiniais pagrįstas pranešimas įrodė, kad tai melas. Paaiškėjo, kad M. Flynno pokalbių su S. Kisliaku ataskaitos kertasi su tiesa. Be to, telefoninės diskusijos vyko ir prieš rinkimus, kitaip sakant, su Rusijos ambasada jau kurį laiką buvo vedamas tam tikras dialogas. Tokia praktika tikrai nėra vien neįprastas reiškinys Jungtinių Valstijų politikos kontekste.

Ypač didelį susirūpinimą kelia tai, kad M. Flynnas ir S. Kisliakas aptarinėjo galimybę atšaukti sankcijas, kurias praėjusių metų pabaigoje prezidentas Barackas Obama paskelbė Rusijai ir jos žvalgybos tarnyboms dėl Kremliaus kišimosi į 2016-ųjų metų rinkimus. Pasisakydamas viešai M. Flynnas atkakliai neigė tvirtinimą, kad sankcijos galėjo būti pokalbių su Rusijos ambasadoriumi tema.

Dar blogiau, kad jis melavo ir per privačius pokalbius su viceprezidentu Mike‘u Pence‘u, praėjusį mėnesį, kai skandalas dar tik įsiplieskė, viešai patvirtinusiu, kad M. Flynnas, kalbėdamasis su S. Kisliaku, sankcijų klausimo neaptarinėjo. M. Pence‘ui ir jo komandai, kaip pranešama, aikštėn iškilę faktai sudavė skaudų smūgį ir sukėlė nepasitenkinimą viceprezidentą apmulkinusiu patarėju nacionalinio saugumo klausimais.

Ar neoficialius M. Flynno diplomatinius santykius su Maskva, o vėliau tiesos apie juos nuslėpimą galima laikyti kokių nors įstatymų pažeidimu, diskusijų vertas klausimas. Kalbėdamas apie įvykusį incidentą, M. Flynnas laikėsi Federalinei vyriausybei būdingos gudrybės: ankstesnį faktų užginčijimą jis teisino prisipažindamas, kad „neprisimena diskutavęs apie sankcijas“, ir pridūrė, kad „nėra įsitikinęs, jog ši tema negalėjo būti aptariama“. Deja, tokie pasiteisinimai jau nebeveiksmingi, nes žvalgybos bendruomenė puikiai žino, apie ką M. Flynnas kalbėjosi su S. Kisliaku.

Ypač didelį susirūpinimą kelia tai, kad M. Flynnas ir S. Kisliakas aptarinėjo galimybę atšaukti sankcijas, kurias praėjusių metų pabaigoje prezidentas Barackas Obama paskelbė Rusijai ir jos žvalgybos tarnyboms dėl Kremliaus kišimosi į 2016-ųjų metų rinkimus. Pasisakydamas viešai M. Flynnas atkakliai neigė tvirtinimą, kad sankcijos galėjo būti pokalbių su Rusijos ambasadoriumi tema.

Kone kiekvienos pasaulio valstybės sostinėje veikiančios ambasados, įsileisdamos priešiškos šalies žvalgybos tarnybas, pačios tampa kontržvalgybos objektu. Telefoninių pokalbių stebėjimas – vienas iš kontržvalgybos metodų. JAV žvalgybos agentų tarnyba fiksuoja Vašingtone esančios Rusijos ambasados gaunamus ir iš jos siunčiamus signalus – vykdo radioelektroninę žvalgybą – lygiai kaip ir Rusija fiksuoja Maskvoje esančios JAV ambasados komunikaciją. Nė vienas ambasadorių skambutis nelieka nepastebėtas – tuo pasirūpina agentai.

Michaelis Flynnas

Ambasadorius S. Kisliakas, be abejo, žinojo, kad jo pokalbis su M. Flynnu bus užfiksuotas. Sunku patikėti, kad to galėjo nesuvokti ne vienus metus karinėje žvalgyboje tarnavęs ir kurį laiką žvalgybos agentūrai vadovavęs pareigūnas. Bandant įvertinti šį sunkiai paaiškinamą poelgį, norom nenorom kyla klausimas, ar M. Flynnas tik nepaprastai arogantiškas, ar visgi nepataisomai nenuovokus.

Anksčiau buvo galima manyti, kad nepadorų D. Trumpo elgesį be kitų blogybių paviešinusi dosjė – tai piktavališkų kėslų nulemta šmeižikiška faktų ir fantazijos samplaika, papildyta Kremliaus paskleista dezinformacija, įnešančia dar daugiau chaoso į ir šiaip painų reikalą. Tačiau dabar radioelektroninė žvalgyba patvirtino, kad tam tikros su padorumu nieko bendro neturinčios dosjė dalys yra pagrįstos tikrais faktais. Ypač svarbu, kad buvo patvirtintas teiginių apie aukšto rango Rusijos pareigūnų slaptą pagalbą D. Trumpui per pernai vykusius rinkimus teisingumas.

Antradienį JAV nacionalinio saugumo patarėjas Michaelas Flynnas paskelbė atsistatydinantis po žiniasklaidos pranešimų, kad jis klaidino prezidento Donaldo Trumpo administracijos pareigūnus apie savo kontaktus su Rusijos ambasadoriumi Vašingtone.

Oficialiame atsistatydinimo laiške M. Flynnas pripažino, kad laikotarpiu iki D. Trumpo inauguracijos „neapdairiai suteikiau išrinktajam viceprezidentui ir kitiems neišsamios informacijos apie savo pokalbius telefonu su Rusijos ambasadoriumi“. Baltieji rūmai nurodė, kad D.Trumpas priėmė M. Flynno atsistatydinimą po pranešimų, kad trijų žvaigždučių atsargos generolas dar prieš paskyrimą nacionalinio saugumo patarėju aptarė JAV sankcijų strategiją su Rusijos ambasadoriumi Sergejumi Kisliaku.

Donaldas Trumpas

Kad Baltųjų rūmų ir agentų santykiai tampa vis labiau įtempti, rodo ir tai, jog Centrinė žvalgybos agentūra (CŽA) atsisakė suteikti prieigą prie slaptos medžiagos vienam iš M. Flynno pavaldinių. Buvusiam jūrų laivyno žvalgybos pareigūnui Robui Townley, išrinktam vadovauti Nacionalinės saugumo tarybos Afrikos skyriui, buvo atsisakyta leisti peržiūrėti slaptą suklasifikuotą informaciją. Kodėl R. Townley buvo atsakyta, neaišku. Galbūt esama kokių nors asmeninio pobūdžio nesutarimų, o galbūt ryšių su užsienio valstybėmis? Baltuosius rūmus CŽA pozicija, aišku, papiktino: ji buvo traktuojama kaip kerštas M. Flynnui.

Pasipiktinimą didina ir tai, kad atsisakymui suteikti R. Townley informaciją pritarė Mike‘as Pompeo – paties D. Trumpo pasiūlytas naujasis CŽA vadovas.

Yra ir daugiau žvalgybos bendruomenės priešiškumo Baltiesiems rūmams požymių. Žvalgybos agentus visada piktino atsainus D. Trumpo požiūris į prezidentui kasdien pateikiamą informacijos suvestinę. Juk tai slapčiausias iš visų žvalgybos rengiamų dokumentų, o naujasis šalies vadovas nežiūri į jį rimtai. Neretai prezidentas užuot pats išklausęs suvestinės, pavesdavo M. Flynnui parengti puslapio ilgio ne daugiau kaip iš devynių punktų sudarytą jos santrauką. Nors kai kurie žvalgybos pareigūnai dėl to jaučiasi ramūs, būgštavimų, kad prezidentas paprasčiausiai nekreipia jokio dėmesio žvalgybą, vis daugėja.

Naujasis CŽV vadovas Mike Pompeo

Dėl atsainaus požiūrio, taip pat todėl, kad nepasitikima Baltųjų rūmų sugebėjimu išlaikyti paslaptis, kai kurios žvalgybos agentūros pradėjo vilkinti slaptos informacijos teikimą į Ovalųjį kabinetą. Ar verta kelti riziką pateikiant slapčiausią informaciją, jei prezidentas vis tiek ją ignoruos? Vyriausiasis Nacionalinio saugumo agentūros (NSA) pareigūnas paaiškino, kad NSA sistemingai sulaiko tam tikrą ypač slaptą informaciją ir neperduoda jos į Baltuosius rūmus.

Tai, žinoma, precedento neturinti praktika. Ne vieną dešimtmetį NSA rengdavo specialiąsias tik prezidentui skirtas ataskaitas, kuriose buvo pateikta ypač slapta informacija. Tačiau tris pastarąsias savaites NSA nustojo tai daryti: buvo baiminamasi, kad D. Trumpas ir jo komanda nesugebės išlaikyti didžiausių radioelektroninės žvalgybos perduotų paslapčių.

Kadangi NSA vyriausybei teikia maždaug 80 proc. visos slaptos informacijos, galima daryti išvadą, kad dabar į Baltuosius rūmus nepatenka išties labai svarbūs duomenys. Be to, NSA tikrai nėra vienintelė slaptą informaciją nuo prezidento administracijos nuslepianti agentūra. Nerimą dėl saugumo keliantis prezidento ir jo patikėtinių elgesys piktina visą žvalgybos bendruomenę.

Vyriausiasis Pentagono žvalgybos pareigūnas pamėgino aiškiai pasakyti, kas vyksta. Anot jo, „nuo sausio 20-osios [žvalgyba] pradėjo laikytis nuomonės, kad Kremlius įsitaisė „ausis“ pasitarimų kabinete“, t. y. maždaug 511 kvadratinių metrų pasitarimų salėje Baltųjų rūmų vakariniame sparne, kurioje prezidentas ir aukščiausias pareigas užimantys jo administracijos nariai išklauso žvalgybos suvestinių. „Šiuo metu tikrai nėra labai daug faktų, apie kuriuos Rusija nežinotų“, – pridūrė pasipiktinęs pareigūnas.

Kadangi NSA vyriausybei teikia maždaug 80 proc. visos slaptos informacijos, galima daryti išvadą, kad dabar į Baltuosius rūmus nepatenka išties labai svarbūs duomenys. Be to, NSA tikrai nėra vienintelė slaptą informaciją nuo prezidento administracijos nuslepianti agentūra. Nerimą dėl saugumo keliantis prezidento ir jo patikėtinių elgesys piktina visą žvalgybos bendruomenę.

Nieko panašaus lig šiol Vašingtone nėra buvę. Prieš kelis mėnesius nei Pentagonas, nei žvalgybos bendruomenė nebūtų patikėjusi, kad Baltieji rūmai gali turėti nerimą keliančių ryšių su Maskva. Kol D. Trumpo komanda nepaaiškins daug klausimų keliančių savo santykių su Kremliumi ir nepradės sąžiningai bei profesionaliai dirbti, žvalgybos bendruomenė su prezidento administracija elgsis itin apdairiai.

Minėti faktai rodo, kad D. Trumpo administracijai tikrai nederėjo pyktis su šalies žvalgybos agentūromis. Šiuo metu susiklosčiusi situacija išties pavojinga. Ją dar labiau komplikuoja tai, kad prezidentas D. Trumpas nevengia kelti sąmyšio tiek šalies viduje, tiek užsienyje neatsargiais pareiškimais „Twitter“. Jei įvyktų rimtas tarptautinis konfliktas, kurį galop turėtų spręsti administracija, Baltiesiems rūmams tektų pasitelkti pačią efektyviausią žvalgybą, kad pavyktų išvengti karo – gal net branduolinio. Jei ištikus krizei reikiamos informacijos prezidento administracija negautų, dėl to galėtų kaltinti tik save.