D. Trumpo planai trečdaliu mažinti JAV Valstybės departamento bei USAID biudžetus jau sukėlė nemenką pasipiktinimą pačioje Amerikoje. Jei dėl Valstybės departamento apkarpymų nerimauja JAV diplomatai, tai dėl USAID biudžeto mažinimo nerimą jau reiškia ne tik šios pagalbos agentūros darbuotojai, bet ir įvairios nevyriausybinės organizacijos (NVO) visame pasaulyje.
Maždaug 25 mlrd. dolerių metinį biudžetą turinti agentūra finansuoja įvairius projektus daugelyje pasaulio valstybių, ypač didelį dėmesį skiria besivystančioms šalims.
Skatindama įvairias žmogaus teisių ir pilietinės visuomenės vystymo programas USAID 2012 metais užsitraukė Rusijos nemalonę ir buvo išprašyta iš šalies, nors būtent ši agentūra kasmet skirdavo apie 50 mln. dolerių kovai su AIDS ir tuberkulioze, gamtos apsaugai bei kovai su prekyba žmonėmis – probleminėms sritims, kurioms pati Rusija skiria nepakankamą dėmesį.
Vis dėlto D. Trumpo administracijos siūlymo pasekmes gali pajusti ne tik tos JAV sritys, kurios susijusios su nacionaliniu saugumu – būtent joms atiteks nuo USAID nurėžtos lėšos, bet ir dešimtys pasaulio valstybių, tarp jų ir Lietuvos kaimynės.
Trūko efektyvumo, dabar trūks pinigų
Tinklapis „Foreign Policy“ gavo 15 puslapių Valstybės departamento dokumentą, kuriame išvardytos valstybės bei organizacijos, kurioms siūloma nurėžti dalį arba visą finansavimą iš USAID programų. Pavyzdžiui, Baltarusijai siūloma visiškai neskirti lėšų, o Ukrainai skiriamą dalį sumažinti 70 procentų.
D. Trumpo įsaku USAID siūloma reorganizuoti taip, kad šios nesyk dėl neefektyvumo ir lėšų švaistymo abejotiniems projektams kaltintos agentūros veikla būtų skaidresnė ir atsakingesnė.
Tokio sprendimo šalininkai pabrėžia, kad USAID privalo būti reformuota, mat ši agentūra esą imasi pernelyg plačių užmojų daugelyje šalių, o pačių programų efektyvumo įvertinimų dažniausiai trūksta.
Be to, USAID kritikai pabrėžia, kad dažnai programos ir taip yra menkai finansuojamos, tad jų poveikis esą abejotinas.
Daugelyje valstybių, kur veikia tokios USAID programos, savo veiklą vykdo ir Jungtinės Tautos, o vietos valdžia visai neskiria lėšų svarbiai veiklai, mat ši jau finansuojama iš užsienio. Tai gali skatinti priklausomybę nuo užsienio donorų bei savų gebėjimų stygių.
Vis dėlto D. Trumpo sprendimo kritikai pabrėžia, kad sumažinus biudžetą turės būti nutrauktos kai kurios ypač svarbios veiklos, pavyzdžiui, ligų prevencijos, maisto tiekimo nuo bado kenčiantiems regionams ir kitos programos. Pavyzdžiui, biudžetas kovai su AIDS gali būti sumažintas ketvirtadaliu.
„Savo akimis mačiau, kad šie USAID pinigai gelbsti milijonų žmonių gyvybes“, – sakė JAV pagalbos agentūros pinigais finansuojamos sveikatos apsaugos projekto vadovas Tomas Kenyonas.
„Matysime daug mirčių, kurioms labai paprastai galima užkirsti kelią. Be to, mūsų pačių valstybė taps pažeidžiamesnė dėl užkrečiamų ligų, tokių, kaip Ebola, plitimo. Juk patirtis jau parodė, kad kai kurie dalykai prasideda svetur, jie greitai atsirita iki JAV“, – antrino buvęs USAID darbuotojas Johnas Norrisas.
Manoma, kad dėl tokio D. Trumpo sprendimo veiklą turės nutraukti apie 30 misijų šimte pasaulio valstybių, o USAID biurai neteks iki 65 proc. darbuotojų.
„Tai nutrauks USAID ekspertinius gebėjimus ir ilguoju laikotarpiu sukels katastrofą. Kitaip sakant, bus nuskurdintas svarbiausias JAV įtakos įrankis besivystančiame pasaulyje.
Manau, kad kai kas nesupranta USAID reikšmės ir vietinių vadovų – skurdžiose šalyse jie yra vieni svarbiausių užsieniečių. Galiu prognozuoti, kad mes dėl tokių neapgalvotų organizacinių pokyčių sumokėsime didelę kainą“, – teigė buvęs USAID vadovas Andrew Natsios.
Džiaugsmas režimų lyderiams
Be to, „Freedom House“ vadovas Vytis Jurkonis pabrėžė, kad D. Trumpo administracijos sprendimas atsilieps ir USAID paramą gaunančių šalių pilietinei visuomenei bei nevyriausybinėms organizacijoms.
„Nemažai politikų ir kai kurie užsienio politikos formuotojai nuvertina NVO veiklą, dažniausiai jos net nesupranta. Režimo valstybėse, kur neveikia stabdžių atsvara, jie yra ir nepriklausomas informacijos šaltinis, ir veikėjas, galintis padėti valdžios represuotiems, ir būti alternatyva dažnai ideologizuotam švietimui ir auklėjimui“, – įspėjo ekspertas.
Anot V. Jurkonio, pereinamojo pobūdžio valstybėms, tokioms kaip Ukraina, Moldova ar Gruzija, tai irgi nemažas smūgis, nes autoritarizmo tendencijoms tai esą bus papildomas deguonies gūsis.
„Susidaro įspūdis, jog Vakarai prarado pasitikėjimą švelniąja galia – tuo, ką iki šiol darė geriausiai, ir užleidžia šią nišą radikalių, iškreiptų idėjų ir sąmokslo teorijų knibždėlynui.
Mes jau dabar jaučiame dalinio atsitraukimo po 2004-ųjų poveikį, o šio sprendimo pasekmes pajusime įvairiausiais pavidalais: regioniniais konfliktais, Vakarų vertybių kvestionavimu, imitavimu ar net bandymu jas pakeisti“, – įspėjo V. Jurkonis.
Be to, anot eksperto, tai yra blogas ženklas ir tiems vietos politikams, kurie stengiasi pabrėžti žmogaus teisių, laisvių svarbą, patys stengiasi būti transformacijos lyderiais.
„Dabar jie mažų mažiausiai jausis vieniši ir tai, žinoma, naudinga jų oponentams. Tad kleptokratijai, karinei jėgai, dezinformacijai ir panašiai veiklai yra paliekama erdvė veikti“, – sakė „Freedom House“ vadovas.
Anot jo, didžiausias klausimas yra netgi tiesiogiai nesusijęs su JAV, mat šiai valstybei, kaip vienai svarbiausių donorių, pasitraukus iš regiono nežinia kas užpildys atsivėrusią nišą.
„Europos Sąjunga, Skandinavijos valstybės, Lenkija? Ir tai – ne tik finansų, bet ir turinio klausimas. Ko siekiama Rytų partnerystės valstybėse? Kokia politika Rusijos atžvilgiu – ar pragmatizmas, verslo santykiai ir interesai ima viršų prieš teisinės valstybės principus, skaidrumą, laisves?
Kol kas nėra aišku, kokia dalis šio plano bus įgyvendinta, bet jis patvirtina anksčiau buvusį nerimą ir susirūpinimą, jog JAV šiame regione bus mažiau. Ir net jei saugumo, karinė dimensija turės aiškias ir nepajudinamas linijas, įtakos svertų bus gerokai mažiau“, – perspėjo V. Jurkonis.
Vienas aršiausių D. Trumpo kritikų Kongrese senatorius Lindsey Grahamas priminė, kad D. Trumpo įsaką dar turės patvirtinti Senatas, o čia biudžeto mažinimai Valstybės departamentui ir netgi ne itin mėgstamai USAID gali sulaukti rimto pasipriešinimo.